Šventojo Sosto diplomatijos pastangos dėl teisės į vandenį

Vanduo yra pamatinis kiekvienos gyvos būtybės, tad ir žmogaus poreikis. Svarbu, kad vanduo būtų pasiekiamas kiekvienam, kad būtų švarus, kad jo pakaktų tiek vartojimui, tiek higienos, tiek ūkio reikalams. Didelė žmonijos dalis pasaulyje, virš dviejų milijardų, skundžiasi vandens trūkumu vienam ar kitam poreikiui. Gerai žinomos ir dramatiškos situacijos, kai vandens  trūkumas ar užteršimas sukelia ligas, galiausiai lemia mirtį. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, dėl su vandens kokybe susijusių ligų kasmet miršta 361 tūkstantis vaikų iki penkerių metų. Daugiau nei 800 milijonų žmonių neturi net paties elementariausio geriamo vandens tiekimo, turi eiti jo ieškoti kitur, semti iš upių ir ežerų, nekalbant apie jo naudojimą prausimuisi, tualetuose, skalbimui ir kitiems higienos reikalams.

Nuo vandens pasiekiamumo esmingai priklauso žemės ūkio veikla ir maisto produktų gamyba, didelė dalis industrinės veiklos. 

Jau nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio mokslininkai, analitikai, analizių centrai ir politikai pradėjo naudoti terminą „vandens karai“, prognozuodami visuomenių ir valstybių varžymąsi dėl vandens išteklių ir vandens resursų ateinančiais dešimtmečiais. Perspėta ir apie riziką, kad nuo politinių ir ekonominių kovos priemonių gali būti pereita prie konflikto mirtinais ginklais. Šie perspėjimai persipina su kitais, apie klimato kaitą, kuri taip pat esmingai susijusi su vandeniu ekosistemose.

Vandens klausimas dėl jo pasekmių tiek žmogui, visuomenei ir jos ūkiniam gyvenimui, jau seniai tapo tarptautinės bendruomenės darbotvarkės dalimi, jis yra tvaraus vystymosi iki 2030 metų programos dalis, nes akivaizdu, kad be vandens pasiekiamumo mažai prasminga kalbėti apie išsivystymą.

Vandens ir įvairios su juo susijusios temos yra nuolatos primenamos Šventojo Sosto diplomatijoje. Tūkstančiai įvairaus pobūdžio katalikiškų iniciatyvų  - humanitarinių, sveikatos, švietimo, vystymosi - yra vykdoma žmonių ir bendruomenių labui ten, kur išsivystymo lygis nėra aukštas, tad vandens trūkumo pasekmes katalikų Bažnyčia gerai žino iš praktikos.

Norėdamas visapusiškiau suprasti vandens problemą, Šventasis Sostas taip pat ne kartą yra paprašęs Popiežiškosios mokslų akademijos narių, iškilių mokslininkų, ekspertizės. Viena iš paskutinių progų Akademijai  ją suteikti buvo 2017 metų vasario mėnesį Vatikane buvo surengtas specialus darbo seminaras šiuo klausimu.

Reguliarūs yra pasisakymai, pirmiausia popiežiaus lūpomis, apie tai, kad geriamo vandens pasiekiamumas turi būti pripažintas žmogaus teisės turiniu, turi būti įtrauktas į tarptautinius susitarimus.

Rugsėjo 11 dieną Žmogaus teisių taryboje Ženevoje specialiajam pranešėjui pristačius ataskaitą apie vandens ir higienos situaciją pasaulyje, Šventojo Sosto misija Ženevoje, Maltos ordino misija ir fundacija „Caritatis in Veritate“ surengė, rugsėjo 14-ąją, gretutinę konferenciją apie vandenį ir higieną, kaip žmogaus teisę.

Vienas iš pagrindinių pranešėjų šiame renginyje, Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos vadovas kardinolas Peter Turkson Šveicarijos katalikų portalui „Cath-Info“ išsamiai komentavo kodėl Bažnyčia deda pastangas dėl teisės į vandenį.

„Paprasčiausiai todėl, kad vanduo yra nepakeičiamas gyvybei. Konferencijos tikslas buvo apsvarstyti geriausią būdą padaryti teisę į vandenį neatskiriamą nuo teisės į gyvybę. Jei kažkas norėtų paimti visą orą, tai būtų tam tikras nužudymo būdas. Oras yra gyvybinė teisė. Kodėl turi būti kitaip su vandeniu? “, - svarstė kardinolas Turkson, priminęs, kad apie vandens problemą yra kalbama popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato Sì“ ir kad vandens pasiekiamumas yra daugiau už kūno poreikį. Tai, pavyzdžiui, žmogiškos laisvės klausimas. Be prieigos prie vandens vargu ar galima žmogų pavadinti laisvu.

Kad daugiau žmonių pasiektų vandenį, reikia infrastruktūros ir technologijų. Tačiau, pabrėžė dar kartą kardinolas, ypač to, ką popiežius Pranciškus savojoje enciklikoje pavadino „širdies atsivertimu“, kitu būdu mąstyti, kitu būdu suvokti pasaulį, kitu būdu elgtis su kitais ir aplinka. Jau dabar galima šį pasaulį padaryti geresniu.

Be kardinolo Turkson Šventojo Sosto misijos surengtoje konferencijoje pasisakė JT specialusis pranešėjas apie žmogaus teisę  į saugų geriamą vandenį ir higieną Leo Heller, tarptautinės vandens infrastruktūros įmonės „Suez“ direktorius Denis Neymon, aukšta „Caritas Internationalis“ pareigūnė Maria Amparo Alonso Escobar ir kiti. (Vatikano radijas)