Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Vidudienio malda

Kaip atlaidus Dievas, atverkim širdis mus nusikaltusiems

Popiežius Pranciškus - ANSA

2017/09/18 13:51

Sekmadienio vidudienį per įprastinį „Viešpaties Angelo“ maldos susitikimą popiežius Pranciškus pasveikino ta proga apsilankiusius maldininkus ir turistus, įskaitant šeimas, parapijų ir asociacijų grupes, paminėjo maldininkus ir jų grupes iš Romos ir Loreto Marijos šventovės, ir iš kitų kraštų: iš popiežiaus gimtinės Argentinos ir iš Kolumbijos, taip pat pasveikino dalyvavusius maratone už taiką Romoje sekmadienio rytą, pasidžiaugdamas, kad „Via Pacis“ bėgimo maršrutas bėgikus vedė greta skirtingų konfesijų bendruomenių kulto vietų Romoje – bėgimas prasidėjo ir baigėsi prie šv. Petro bazilikos. Popiežius Pranciškus išreiškė viltį, kad ši kultūrinė ir sportinė iniciatyva padės skatinant dialogą, taikingą sugyvenimą ir taiką.

Prieš „Viešpaties Angelo“ maldą popiežius trumpai apžvelgė sekmadienio Mišių evangelijos skaitinį atleidimo tema. Skaitinyje Petras užklausė Jėzaus kiek kartų turi atliesti jam nusikaltusiam broliui. Petras mano, kad pilnai pakanka atleisti septynis kartus, nors mums gali atrodyti, kad pakaktų du kartus, sakė popiežius. Pakomentuodamas Jėzus atsakymą Petrui: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“, popiežius atkreipė dėmesį, jog „iki septyniasdešimt septynių kartų“ iš tikrųjų reiškia nuolat: turi atleisti nuolatos! Šią viziją patvirtina skaitinyje Jėzaus sekama parabolė apie gailestingąjį karalių ir nedorą tarną, parodant nenuoseklumą tarno, kuriam buvo atleista, tačiau atsisakančiam atleisi. Tarno nenuoseklus elgesys, sakė popiežius yra ir mūsų elgesys, kai atsisakom atleisti savo broliams. Tuo metu parabolės karalius atspindi mylintį Dievą, kurio meilė mums tokia turtinga gailestingumu, jog mus visada priima, nestoja mylėti, ir nuolat atleidžia mums.

Pasak Šventojo Tėvo Pranciškaus, visi kurie yra patyrę atleidimo suteikiamą vidinį džiaugsmą, ramybę ir laisvę gali atsiverti galimybei atleisti kitam. Viešpaties maldoje „Tėve mūsų“, Jėzus įterpė aukščiau minėtosios parabolės pamokymą. Jėzus tiesioginiai susieja atleidimą, kurio prašome Dievo, su atleidimu, kuri turime suteikti savo broliams. „Tėve mūsų“ maldoje sakome: „atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams!“ (Mt 6,12). Dievo atleidimas yra Jo kiekvienam iš mūsų besiveržiančios meilės ženklas; meilės, kuri suteikia laisvę atsitolinti, kaip Sūnui palaidūnui, tačiau kuri kiekvieną dieną laukia mūsų sugrįžimo; tai veikli ganytojo meilė paklydusiai aviai; tai švelnumas, priimantis kiekvieną nusidėjėlį besibeldžiantį į Dievo duris. Dangiškasis Tėvas – mūsų Tėvas – yra kupinas, iki galo kupinas meilės ir ją nori išlieti mums, tačiau negali, jeigu uždarom savo širdis meilei kitam.

Užbaigdamas apmąstymą ir prieš suteikdamas palaiminimą popiežius Pranciškus paprašė, kad Mergelė Marija padėtų mums vis geriau suprasti iš Dievo gauto nemokamo atleidimo didumą ir tapti gailestingais kaip Jis, gerasis Tėvas, lėtas supykti ir kupinas ištikimos meilės. (Vatikano radijas)

2017/09/18 13:51