2017-09-19 16:35:00

Kard. Filoni Japonijos vyskupams atgabeno popiežiaus laišką


Nuo rugsėjo 18 dienos Tautų Evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ferdinando Filoni pradėjo sielovadinę kelionę Japonijoje, kuri baigsis rugsėjo 27-ąją dieną. Pirmąją vizito dieną jis praleido Fukuokos mieste, Kiūšiū saloje, čia susitikdamas su seminaristais. Rugsėjo 19-ąją lankėsi toje pat saloje esančiame Nagasakio mieste, susitikdamas su vyskupijos bendruomene.

Rugsėjo 20-ąją kardinolo Filoni darbotvarkėje Hirošimos miestas, didžiausioje ir pagrindinėje Japonijos Honšiū saloje, susitinkant su šios vyskupijos katalikų bendruomene, dvasininkija ir pasauliečiais, aplankant Taikos memorialą toje vietoje, virš kurios buvo susprogdinta branduolinė bomba. Rugsėjo 21 dieną kardinolas praleis Osakos mieste, 22-ąją nuvyks į Sendai prefektūrą, aplankydamas žemės drebėjimo ir cunamio paliestą zoną, o šeštadienį, rugsėjo 23-iąją aukos šventąsias Mišias Tokijo katedroje. Sekmadienį toje pat katedroje aukos Mišias su visais Japonijos vyskupais, aplankys Sofijos universitetą, priklausantį jėzuitams ir turintį per 12 000 studentų. Rugsėjo 25 dieną kardinolas dalyvaus konferencijoje, po kurios išvyks į Romą.

Japonijos katalikų bendruomenė apima šiek tiek daugiau nei pusę milijono tikinčiųjų, kurie yra nedidelė religinė mažuma per 127 milijonus gyventojų turinčioje šalyje. Šešiolikoje vyskupijų darbuojasi 26 vyskupai, pusantro tūkstančio kunigų, vienuolių ir nuolatinių diakonų, penki tūkstančiai moterų vienuolių, per 1600 katechetų. Apie devyniasdešimt jaunuolių ruošiasi kunigystei.

Katalikų žinių agentūrai „Fides“ vyskupas japonas Isao Kikuchi, Caritas pirmininkas, išvardijo keletą sričių, kuriose kyla įvairių sunkumų. Pirmiausia tai bendras visuomenės senėjimas, kuris neaplenkia ir parapijų personalo. Kunigiškų ir vienuolinių pašaukimų mažėjimas taip pat su tuo iš dalies susijęs. Daug iššūkių kelia pačios japonų visuomenės transformacija, koncentracija  didmiesčiuose, kuriuose gyvenimas yra be galo skubantis ir ypatingai dedikuotas darbui. Dar vienas skubus iššūkis yra katalikų migrantų sielovada.

Kardinolas Ferdinando Filoni Japonijos vyskupams atvežė popiežiaus Pranciškaus laišką, kuriame yra užtikrinama, kad jie nėra pamiršti, kad jie yra Šventojo Tėvo mintyse ir maldoje. Laiške primenamas „dvasinis paveldas“: nuo Pauliaus Miki ir kitų 16 amžiaus kankinių, priklausiusių įvairioms socialinėms klasėms, nuo tikėjimo išpažinėjų, kaip Justas Takayama Ukon iki taip vadinamųjų „slaptųjų krikščionių“, apie kurių egzistenciją buvo sužinota prieš 150 metų. Popiežius padėkojo už daug darbų, kuriuos daro Bažnyčia Japonijoje: už evangelizaciją, rūpinimąsi silpnais, iš kitur atvykusių integravimą, tarpreliginį dialogą, rūpestį aplinka.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad evangelizavimas yra pačioje Bažnyčios prigimtyje, kitaip ji nebūtų visuotinė. Gilusis evangelizavimo motyvas yra meilė Kristui. Ryšys yra dvipusis: jei nesidalijime savo gyvenimu, tai galiausiai ir pats gyvenimas pasidaro blankus.

Pasak Pranciškaus, nereikia nuleisti rankų, nusivilti dėl savo skaičiaus mažumo. Kristus savo mokinius pašaukė būti „druska ir šviesa“ pasaulyje. Druska apsaugo nuo sugedimo ir teikia skonį. Šviesa išsklaido baugią tamsą ir nušviečia tikrovę bei egzistencijos tikslą. Ne skaičius, o autentiškas krikščioniškas gyvenimas tampa „druska ir šviesa“. Evangelijoje Jėzus Dangaus Karalystę sulygina su raugu, su maža sėklyte, kuri išauga į didelį medį. Šis simbolis gerai vaizduoja Bažnyčios situaciją Japonijoje, pildant didelę jai patikėtą moralinę ir dvasinę misiją.

Neignoruojant daugelio ir didelių sunkumų, keliančių susirūpinimą, reikia saugotis apsnūdimo ar paralyžiaus. Popiežius pabrėžė, kokia svarbi yra visapusiška kunigų ir vienuolių formacija, ir didelį „laikinumo“ mentaliteto pavojų. Tokiame mentalitete niekas nėra stabilu, taip pat ir meilė, viskas priklauso nuo aplinkybių ir momento poreikių. Todėl yra svarbu leisti pajusti, kad Kristaus meilė yra kitokia, veltui, pasiaukojanti, gailestinga, nenutrūkstanti. Kitas popiežiaus Japonijos vyskupams duotas patarimas lietė Šventosios Dvasios budinamus bažnytinius judėjimus, iš kurių sklinda evangelizavimo ir liudijimo impulsai, kurie gali suteikti daug pagalbos. Vyskupai turi pažinti ir lydėti tokias tikroves, įtraukti jas į sielovadą. Laiško pabaigoje popiežius Pranciškus Japonijos vyskupų paprašė visiems tikintiesiems perduoti jo sveikinimą ir palaiminimą. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.