2017-09-28 16:40:00

Vilniuje eksponuojamas W. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“


Rugsėjo 26 d. „Valdovų rūmuose“, dalyvaujant labai aukštiems svečiams, buvo pristatytas Wojciecho Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“ ir prisimenamas Lietuvos krikštas, minint jo 630 metų sukaktį. Minėjime dalyvavo parodos Garbės Globėjai – Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Varšuvos arkivyskupas kard. Kazimierz Nycz, LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marek Kuchciński, LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, parodos iniciatorius, Lenkijos Ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Jono Pauliaus II kolekcijos muziejaus direktorė Joanna Grzybowska; taip pat Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Vilkaviškio vysk. Rimantas Norvila, būrelis kunigų iš Lietuvos ir Lenkijos, kiti garbūs svečiai.

Minėjimą pakiliai vedė „Valdovų rūmų“ direktorius Vydas Dolinskas, pristatydamas paveikslo atsiradimo aplinkybes, jo istorines klajones, Lietuvos ambasadoriaus pastangas jį eksponuoti „Valdovų rūmuose“ bei žmones, kurių dėka šis sumanymas buvo realizuotas.

Jis sakė: „Monumentalus paveikslas buvo sukurtas 1889 m. Varšuvoje parodai Paryžiuje ir skirtas Lietuvos krikšto 500 metų jubiliejui. Išvežtas į parodą Los Andžele (JAV) ir ten pasimetė. Prieš keliolika metų kolekcininkų Porczynskių sugrąžintas į Lenkiją, šiandien Wojciecho Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“ suteikia mums galimybę prisiminti lemtingą Lietuvos istorijai įvykį –1387 m. krikštą, leidusį Lietuvai įsilieti į Dievo tautų šeimą ir atsiverti Vakarų Europos krikščioniškosios civilizacijos vertybėms.

Šią istorinę lietuvių ir lenkų bendrystę, aktualią ir šiandien, pabrėžia parodos Garbės Globėjų – Lietuvos ir Lenkijos valstybių bei Bažnyčių vadovų – dalyvavimas parodos atidaryme“.

Kard. Kazimierz Nycz sakė, jog šis susitikimas Vilniuje labai reikšmingas įvykis. „Sudėtingais paskutiniais XIV šimtmečio metais įvyko išskirtinis įvykis – Lietuvos  didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Lenkijos karalienės Jadvygos vestuvės. Šios vedybos ir Jogailos krikštas sudarė sąlygas taikiai apkrikštyti Lietuvą. Iškilusi galinga valstybė ne vieną šimtmetį atliko svarbų vaidmenį Europos istorijoje. Tai mes – lietuviai ir lenkai – per tiek amžių sukūrėme bendras tradicijas, panašius papročius, dainas ir maldas. Mes turime bendrą šventąjį globėją – šv. Kazimierą.

Akivaizdu, kad atskirų valstybių – Lenkijos ir Lietuvos – susikūrimas politinėmis sienomis apribojo galimybę tęsti šį dialogą ir bendradarbiavimą. Tačiau abiem pusėms dialogas yra būtinas. Vienas svarbiausių šio galimo dialogo veiksnių išlieka neaprėpiami bendros kultūros plotai. Tai leidžia didinti tarpusavio supratimą, skatina bendradarbiavimą ir draugystę.

Būtent dėl kultūrinio bendradarbiavimo šiandien galime sugrįžti į XIV a. pabaigą ir įsivaizduoti, kaip Lietuvoje buvo skleidžiama krikščionybė. Šį įvykį meistriškai iliustruoja nepaprasto lenkų dailininko Wojciecho Gersono paveikslas Lietuvos krikštas. Paveikslo pristatymas tapo įmanomas tik dėl Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo. Labai tuo džiaugiuosi, nuoširdžiai dėkoju ir laiminu visus iš širdies“, - sakė Varšuvos kardinolas Kazimierz Nycz.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sakė, kad „minint Lietuvos krikšto 630-ąjį Jubiliejų mūsų tauta praturtėjo dar vienu palaimintuoju - arkivyskupu Teofiliumi Matulioniu. Prieš 30 metų, per 600-ąjį krikšto Jubiliejų, palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Abu mūsų tautos palaimintieji ragino prisiminti svarbią krikščionybės tiesą, kad malonė ne naikina prigimtį, o ją pašventina, sukilnina. Mūsų tautos šventųjų yra daugybė. Pirmiausia, tai įvairių laikotarpių tikėjimo kankiniai: nuo Kražių iki Tuskulėnų, mirę lageriuose, kalėjimuose, miškuose-visi tie, kurie nesutiko išduoti tikėjimo ir šalies, dažnai ryžto ir jėgų aukotis už savo šalį sėmėsi iš tikėjimo versmės. Lietuva gali didžiuotis ir daugybe tylių šventųjų gyvenimų. Atmintyje gyva mūsų senelių karta, laiminusi žemę, kurią dirbo, duoną, kurią valgė, ir svečią, kurio sulaukdavo. Tai karta, gyvenusi principu Ora et labora... Monumentaliame Gersono paveiksle Lietuvos krikštas prieš akis iškyla kelios dešimtys personažų. Į jį žvelgdami, galime iš naujo apmąstyti Lietuvos krikštą kaip istorinį įvykį, turėjusį lemiamą reikšmę lietuvių civilizacinei raidai... Lietuvos krikštas yra ir antgamtinis įvykis... Gersono paveikslas... pasakoja lietuvių ir lenkų tautų ryšį per šventą Krikšto ženklą... Lietuvos krikštas-tai ne tik politinių aplinkybių ir istorinių asmenybių sprendimų rezultatas. Pirmiausia, tai Dievo plano dalis. Šis planas apima praeitį, šiandieną ir ateitį. Tai Dievo mintis nuo pasaulio sukūrimo-dovanoti žmogui gyvenimą. Šia žinia gyveno mūsų protėviai, ja gyveno mūsų seneliai, ji skirta mums ir ateinančioms kartoms.“

Marek Kuchcinski, Lenkijos Seimo maršalka priminė, kad „paveikslas skatina susimąstyti apie bendrą Lenkijos ir Lietuvos istoriją, paveldą bei abiejų valstybių sugyvenimą šiandien. Pripažįstame šio įvykio didingumą ir žavimės šio paveldo ilgaamžiškumu.

Mums didelė garbė, kad Lenkija įtvirtino valdovo Jogailos sprendimą žengti į krikščioniškąjį pasaulį. Lenkijos karalienės Jadvygos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vedybos tapo Lenkijos ir Lietuvos jungtuvėmis, vėliau jos buvo išsaugotos ir įtvirtintos šventųjų globėjų – šv. Jadvygos ir karalaičio šv. Kazimiero.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pastebėjo, kad šis „paveikslas primena didingą Lietuvos ir Lenkijos praeitį, artimą ryšį tarp mūsų tautų. Simboliška ir tai, kad 2017 m. sukanka 630 metų nuo Lietuvos krikšto. Tegu ši istorinė data ir Valdovų rūmuose atidaryta paroda simbolilzuoja Lietuvos ir Lenkijos artimą bičiulystę bei ilgametį bendradarbiavimą.“

Jono Pauliaus II kolekcijos muziejaus direktorė Joanna M. Grzybowska papasakojo apie Janinos ir Zbigniewo Karolio Porczyńskių kolekciją, kuriai jie suteikė Šv. Jono Pauliaus II vardą, W. Gersono Lietuvos krikšto paveikslo įstabią kelionę į Vilnių.

Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys








All the contents on this site are copyrighted ©.