„Norėjau būti su jais, dalintis jų keliu, skausmu,
ir - svarbiausia – paruošti kelią, kad Caritas vėliau galėtų jiems padėti“. Taip sakė
Dakos arkivyskupas kardinolas Patrick D' Rozario rugsėjo 24-25 dienomis aplankęs keletą
rohinjų pabėgėlių stovyklų, įrengtų Bangladeše.
Rohinjai, Mianmaro musulmonai, kurių jau kelios kartos
patyrė persekiojimus, ėmė trauktis į Bangladešą per didžiąsias smurto bangas, po
to, kai 1982 m. jie paskelbti niekieno piliečiais.
Tačiau dar niekad iki šiol jie nebėgo taip masiškai
– nuo rugpjūčio 25 dienos, po to, kai rohinjų maištininkai užpuolė policijos nuovadą
ir kilo smurto banga, beveik 450000 rohinjų atvyko į skurdo krečiamą Bangladešą. Bangladešo
vyriausybė kovoja bandydama priimti ir išmaitinti nuskurdusius pabėgėlius, o maža
šalies katalikų bendruomenė daro ką galėdama, kad jiems padėtų.
Kardinolas Patrick D'Rozario praėjusį savaitgalį aplankė
jų stovyklas Koks Bazare. Čia gyvena daugiau nei 600 000 rohinjų pabėgėlių, atvykusių
per įvairias persekiojimų Mianmare bangas, didžiausios buvo 1978, 1991, 2012, ir dabartinė,
prasidėjusi 2016-aisiais. „Aplankiau keturias stovyklas, didžiausioje glaudžiasi šimtas
tūstančių pabėgėlių. Tai sena stovykla, tačiau joje yra ir naujai atvykusių. Šiose
stovyklose prisiliečiau prie Jėzaus žaizdų, tai humanitarinė kančia, mes kenčiame
su šiais žmonėmis, mano širdis verkia už juos - sakė kardinolas žurnalui „Crux.
Ištisos kartos rohinjų gyvena Mianmaro Rachinų valstijoje,
kuri ribojasi su Bangladešu. Dešimtmečius jie buvo persekiojami, oficialiai Mianmaro
valdžiai į juos žvelgiant kaip „bengalų įsibrovėlius“.
2016 m. lapkritį Mianmaro kariuomenė „išvalė“ dalį
Rachinų valstijos priversdama 75 000 žmonių išvykti į Bangladešą. JT apkaltino Mianmaro
saugumo pajėgas vykdant nusikaltimus prieš žmoniją, pasitelkus prievartavimus, kankinimus,
deginimus, žudymus.
Situacija pablogėjo rugpjūčio pabaigoje, kai buvo
užpulta policijos nuovada. Kariuomenė tuomet pradėjo vadinamas „valymo operacijas“,
tai buvo žudymai, priverstiniai išvykimai, užpuldinėjimai. Skaičiuojama, kad per pastarąjį mėnesį beveik pusė rohinjų iš Mianmaro pasitraukė
į Bangladešą.
Pirmadienį kardinolas aplankė kitą pabėgėlių stovyklą,
kur gyvena apie trisdešimt tūkstančių pabėgėlių, daugelis jų pačių pasidarytuose būstuose
iš plastiko, čia trūksta švaraus geriamo vandens ir elementarių higienos priemonių.
„Vaikų veiduose, moterų su kūdikiais veiduose, senukų veiduose mačiau tiek kančios.
Norėjau būti su jais, dalintis jų kančia, paruošti Caritui kelią ateiti jiems tarnauti“,
- sakė kardinolas.
Bangladešas kovoja bandydamas padėti pabėgėliams,
nors sunkiai sugeba aprūpinti maistu savo 162 milijonus gyventojų. Biurokratiniai
trukdžiai apsunkina įvairių nevyriausybinių organizacijų pastangas padėti pabėgėliams.
Bangladešo Caritas –viena iš tų nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi rohinjais,
nors katalikų šalyje yra vos 350 000 žmonių, apie 0, 2 procentų gyventojų.
„Bažnyčios čia [stovyklose] nėra. Apskritai, žmonės
niekada nematė bažnyčios ar kunigo, tačiau mes kenčiame kartu su jais“, pažymi kardinolas.
Jis pasakoja, kad jį lydėjęs musulmonų karininkas davė pabėgėliams savo pinigus ir
siūlė pagalbą, ir, pasak Dakos arkivyskupo, toks ugdymas yra katalikų mokyklos rezultatas.
„Nepaisant sudėtingos situacijos, žaviuosi kaip taikiai jie sugyvena. Stovyklose nėra
smurto, juntamas solidarumas tarp pabėgėlių, bendras supratimas, jie vienas kitam
stengiasi padėti tame skurde“, sako Dakos arkivyskupas.
Kardinolas D‘ Rozario ruošiasi priimti popiežių Pranciškų
Bangladeše nuo lapkričio 3 d iki gruodžio 2 d., iš karto po to, kai popiežius baigs
vizitą Mianmare. Šventasis Tėvas užtarė rohinjų žmones rugpjūčio 27 d., per Viešpaties
Angelo maldą ragindamas suteikti jiems pilnas jų teises. Popiežius ne kartą kalbėjo
apie rohinjus keliuose interviu, per homilijas, audiencijų metu prašė melstis „už
brolius ir seseris rohinjus“. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |