Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Homilijos

Popiežiaus homilija. Atraskime savo šaknis; negyvenkime vidinėje tremtyje

Popiežius Pranciškus

2017/10/05 13:18

Ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie mūsų kaip žmonių, kaip krikščionių, kaip bendruomenės narių tapatybę. Jei žmogus gyvena tarsi pats save būtų ištrėmęs į psichologinę tremtį – jis liūdi, jį slegia skausmas. Tačiau koks džiaugsmas jį užlieja kai jis atranda savo šakinis, savo tikrą tapatybę! Apie tai byloja šios dienos pirmasis skaitinys iš Nehemijo knygos. Dievo tauta 70 metų gyveno tremtyje Babilonijoje, tačiau kai babiloniečius nugalėjo persai, izraelitams buvo leista sugrįžti į tėvynę. Ir štai dabar jie susirinkę Jeruzalėje prie Vandens vartų klauso skaitomos Dievo Įstatymo knygos ir džiugdamiesi valgo, geria saldų vyną, dalijasi maistu su vargšais. Tremies sąlygomis Dievo tauta buvo verčiama atsisakyti savo šaknų, o štai dabar ji džiaugiasi atgavusi visą savo tapatybę.

Tauta ir kaip ir asmuo, jei praranda šaknis – serga, sakė Pranciškus. „Asmuo be šaknų, asmuo užmiršęs savo šaknis - tai sergantis asmuo. Atrasti, susigrąžinti savo šaknis – tai atgauti jėgas, reikalingas kelionei, tai atgauti vaisingumą, tai – kaip sako poetai – vėl žydėti, nes medis gali žydėti tik į žemė suleistų šaknų dėka. Nuo mūsų šaknų priklauso gėris, kurį galime duoti kitiems“.

Šaknų atradimas, sugrįžimas prie šaknų ne visada lengvas; būna įvairių kliūčių, būna ir žmonių, kurie tam priešinasi. „Priešinasi tie, kuriems mielesnė tremtis, ne tik fizinė, bet ir psichologinė tremtis - žmogaus apsisprendimas pačiam išeiti iš bendruomenės, iš visuomenės. Yra norinčių gyventi kaip išrauti iš savo žemės, gyventi be šaknų. Turime žinoti, kad yra tokia savęs pačių išvarymo į psichologinę tremtį liga ir ji yra labai skausminga. Ji pakerta šaknis, atima tapatybę“.

Šiandien Šventasis Raštas mus kalba apie džiaugsmą atgavus tapatybę, susigrąžinus savo šaknis. „Vyras ar moteris, kurie atranda savo šaknis, kurie tampa ištikimais savo tapatybei – džiaugiasi ir džiaugsmas yra jų jėga. Liūdesio ašaros, atradus savo šaknis, tampa džiaugsmo ašaromis; liūdesys dėl bejėgiškumo esant tremtyje, toli nuo savo tautos, tampa priklausymo tautai džiaugsmu: Esu namuose, pagaliau vėl esu namuose“. (Vatikano radijas)

2017/10/05 13:18