Popiežiaus Pranciškaus pastabos apie grėsmes vaikams internete

Popiežius Pranciškus penktadienio vidudienį priėmė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje surengto kongreso apie „Nepilnamečių orumą skaitmeniniame pasaulyje“ dalyvius. Kaip rašė kongreso organizatoriai, pirmą sykį ši tema buvo svarstyta taip visapusiškai ir tokiu lygiu. Tarp pranešėjų ir dalyvių – tokių informacinių technologijų, kaip Microsoft ar Facebook gigantų atstovai, taip pat medikai, socialiniai tyrinėtojai, politikai, psichoterapeutai, teisėsaugos atstovai, vaikų apsaugos organizacijų darbuotojai, Bažnyčios ir visuomenės lyderiai.

Savo kreipimąsi popiežius Pranciškus pradėjo paminėdamas pamatinį principą: žmogaus orumo pripažinimas ir gynimas yra bet kokios socialinės ir politinės tvarkos pagrindas. Ir tai ypač tiesa, kai kalbame apie vaikus.

Krikščioniškoje tradicijoje pateikiamas toks žmogaus orumo pagrindimas, už kurį vargu ar egzistuoja stipresnis: asmuo yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Jėzus kvietė vaikus pas jį ateiti, o vieni iš kiečiausių Jo žodžių ištarti tiems, kurie užgauna vaikus –  tokiam būtų geriau, kad  „girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje“, nei kad papiktintų vaikus.

„Gyvename naujame pasaulyje, kurio būdami jauni nebūtume galėję įsivaizduoti“, konstatavo popiežius, kalbėdamas apie „skaitmeninį pasaulį“, nepaprastą mokslo ir technologijų vaisių, per trumpą laiką pakeitusi ne vien mūsų būdą bendrauti, gyventi, bei ir patį būdą mąstyti bei save suvokti. Ir jei, viena vertus, esame apstulbinti ir sužavėti naujų galimybių, jaučiame taip pat nerimą ir baimę regėdami, kaip greitai vystosi kai kurie nepageidauti, bet realūs neigiami aspektai. Teisinga kelti klausimą ar vadovaujame savo pradėtiems procesams, ar pakankamai juos kontroliuojame?

Internetu šiuo metu naudojasi virš trijų milijardų žmonių, nepilnamečių bent 800 milijonų. Artimiausiu metu internetas taps pasiekiamas šimtams milijonų Indijos gyventojų, iš kurių bent pusė yra nepilnamečiai. Ką jie suras internete? Kaip skaitmeninėje erdvėje bus elgiamasi su jais? Kaip tai paveiks jų brandą, jų džiaugsmą, jų viltį? Galbūt tai svarbiausias klausimas, kalbant apie visos žmonijos ateitį.

Turime būti atsimerkę ir neslėpti nuo savęs tiesos, kuri nemaloni ir kurios nenorime matyti, - kalbėjo audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus. – Ar dar nepakankamai supratome, kad slėpti seksualinių išnaudojimų tikrovę yra didžiulė klaida ir daugybės blogių šaltinis? Pažvelkime į tikrovę taip, kaip jūs į ją žvelgėte šiomis dienomis. Skaitmeninėje erdvėje gausu neigiamų reiškinių: vis ekstremalesnių pornografinių vaizdų sklidimas, nes persisotinimas reikalauja vis stipresnių stimulų; augantis sekstingo (sexting) reiškinys tarp socialiniais tinklais besinaudojančių vaikinų ir merginų; patyčios, kurios vis dažniau tampa virtualiomis ir kurios yra tikras moralinis bei fizinis smurtas prieš jaunuolių orumą; seksualinis šantažas; nepilnamečių žvejojimas seksualiniams tikslams jau yra faktas, apie kurį kronikose kalbama kasdien; galiausiai ateiname iki sunkiausių ir baisiausių nusikaltimų, kaip kad internetinė prekyba žmonėmis, prostitucija, nepilnamečių prievartavimo ir mušimo kažkurioje pasaulio dalyje užsakymas ir stebėjimas tiesioginėje transliacijoje. Skaitmeninis tinklas turi savo tamsųjį matmenį, savo tamsiuosius regionus, kuriuose blogis atranda vis naujų ir veiksmingesnių būdų, įtraukiančių ir kapiliarių, plėstis. Senosios spausdintinės pornografijos, palyginus, paplitimas buvo mažos apimties reiškinys, palyginus su tuo, kas dedasi ir sparčiai auga internete dabar. Apie visa tai kalbėjote aiškiai, dokumentuotai ir giliai, esame už tai jums dėkingi.

Pasak popiežiaus, susidūrę su tokia tikrove liekame ne vien nustėrę, bet ir sumišę. O interneto tinklas kiekvieną akimirką auga, per vis efektyvesnius mobiliuosius aparatus pasiekia vartotoją bet kur, viršija bet kokias nacionalines sienas.

Tačiau neturime leisti, kad baimė, kuri visada bloga patarėja, mus paralyžuotų. Iššūkis prieš mus viršija kiekvieno, atskirai, galimybes, todėl reikia visų bendro darbo, jog technologinė pažanga būtų pakreipta taip, kad būtų labiau žmogiška, labiau sociali, labiau visapusiška. Pranciškus pasiūlė apmąstyti tris „perspektyvos klaidas“, kurios trukdo žmogiškai pažangai.

Pirma, sumenkinti žalą nepilnamečiams, pasiduoti pagundai ištarti, kad galų gale „čia nieko tokio“. Tačiau šiuolaikiniai neurobiologijos, psichologijos, psichiatrijos duomenys byloja apie gilias smurtingų ir seksualinių vaizdinių pasekmes vaikų protams, apie sutrikimus augant, apie vergovei prilygstančią priklausomybę nuo tokių vaizdinių. Šie sutrikimai dabartinius vaikus lydės visą gyvenimą. Ir čia būtina pridurti, jog būtų iliuzija manyti, kad suaugę galės apsaugoti nepilnamečius, jei jų pačių gyvenimuose bus masiškai naudojama ekstremaliausia pornografija, kuri įtakoja jų meilės vaizduotę, jų santykius.

Antra, skaitmeninės vaikų apsaugos technologijos, filtrai, yra būtini, tačiau nepakankami, kad ir kokie rafinuoti taptų. Būtina, kad technologinės pažangos kūrėjai jaustų ir etinį reikalavimą.

Trečia klaida yra įsivaizduoti interneto erdvę, ideologiškai, tarsi laisvės karalystę be ribų. Tiesa, kad internetas labai išplėtė laisvės ir nuomonių kaitos erdvę. Bet taip pat suteikė galimybes ir instrumentus pasibaisėtiniems piktnaudžiavimams, kurie nėra naudojimasis laisve, o nusikaltimai. (Vatikano radijas)