Popiežiaus homilija. Kas neklauso Dievo Žodžio, tam tikėjimas tampa ideologija

Antradienio Mišių skaitiniuose nenoras išgirsti ir priimi Dievo Žodį du kartus pavadintas neišmintingumu, kvailumu. Kaip suprasti šį kaltinimą? Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo antradienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Šv. Lukas antradienio Mišių Evangelijoje pasakoja, jog Jėzus, atsakydamas į priekaištą, kad nesilaiko išorinių ritualų, fariziejus pavadino „neišmanėliais“. Apaštalas Paulius laiške romiečiams apie Jėzaus žinios nepriimančius pagonis sakė: „Besigirdami esą išmintingi, tapo kvaili”. Tas pats apaštalas Paulius taip pat ir krikščionims galatams, suvedžiotiems su Jėzaus žinia nesuderinamų idėjų, yra pasakęs: „o neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus?” Visais šiais atvejais neišmintingumas, kvailumas veda į sugedimą. Šio žodžio pavartojimas neturėtų būti suprantamas kaip įžeidimas, bet kaip įspėjimas, kaip noras padėti, kad žmogus atsipeikėtų ir nevaikščiotų klystkeliais.

„Kvailumas tai neklausymas, tas pats kas „nežinau“, „negirdžiu“. Nesugebėjimas išgristi Žodį. Tai tie atvejai, kai žodis manęs nepasiekia, kai jo neįsileidžiu, nes jo neklausau. Neišmanėlis, kvailys neklauso. Jis mano, kad klauso, bet iš tiesų neklauso. Jis elgiasi kaip jam patinka. Dievo Žodis nepatenka į jo širdį, nes joje nėra vietos meilei. O jei ir patenka, tai patenka tarsi distiliuotas, priderintas prie jo pasaulėžiūros. Neprotingi žmonės nemoka klausyti. Ir kurtumas veda į sugedimą. Dievo Žodis nepasiekia, nėra vietos meilei, o galiausiai nelieka vietos ir laisvei“.

Šitaip žmogus tampa vergu, tiesos Dievą iškeičia į melą ir ima šlovinti ne Kūrėją, bet kūrinius. „Jie nelaisvi, jie neklauso, ir dėl kurtumo juose nėra vietos nei meilei, nei laisvei. Žmogus tampa vergu. Ar aš klausau Dievo Žodžio? Ar jį įsileidžiu į save? Ar aš įsileidžiu Žodį, kurį girdėjome giedodami „Aleliuja“, gyvą Dievo Žodį, veiksmingą, žinantį mūsų širdies jausmus ir mintis?  Įsileidžiu jį ar esu jam kurčias? O gal aš tik apsimetu, gal esu stabmeldys, gal jį suvokiu tik kaip ideologiją? Tuomet Žodis manęs nepasiekia... Tai ir yra krikščionių neišmanymas, kvailumas“.

„Jei mes jam pasiduodame, jei nutolstame nuo Jėzaus, jis mūsų ilgisi. Jis mūsų pasiilgsta. Jėzus šio ilgesio prislėgtas pravirko. Jis verkė Jeruzalės, verkė tautos, kurią buvos išsirinkęs, kurią mylėjo, o ji dėl savo kvailumo nuo jo nusigręžė, pasirinko regimybę, stabus, ideologijas“. (Vatikano radijas)