Lietuvos katalikų piligrimystė į Fatimą

Prasidėjo lietuvių piligrimystė į Fatimos šventovę, surengta šiemet sukakusių Švč. M. Marijos apsireiškimų šimtųjų metinių proga. Minėti Lietuvos dieną Fatimoje išvyko apie šešis šimtus piligrimų, su penkiomis dešimtimis kunigų, aštuoniais vyskupais. Bus ir savarankiškai atvykstančių piligrimų, dalyvaus Portugalijos lietuvių bendruomenė. Vien Vilniaus arkivyskupija suorganizavo 340 keliautojų grupę. Vyriausiajai keliautojai šioje grupėje – beveik 90 metų. Jauniausias piligrimas – dvejų su puse metų amžiaus.

Spalio 20 d. piligrimai pavieniui ar su grupių vadovais susipažįsta su Fatimos šventove. 10 val. aukojamos šv. Mišiose Jėzaus Mirties koplyčioje. Programoje numatytas Kryžiaus kelio ėjimas ir piligrimystė į piemenėlių gimtąjį kaimą Alžiustrelį. Su daugybe viso pasaulio piligrimų Lietuvos grupė 9 val. vakare prie Apsireiškimo koplyčios kalbės Rožinį, kurio vienas slėpinys bus kalbamas lietuvių kalba. Tradiciškai po rožinio einama procesija su žvakėmis Fatimos šventovės aikštėje. Programa baigiasi arti vidurnakčio.

Šeštadienio rytą, spalio 21 d. piligrimai galės aplankyti Bataljos Dominikonų vienuolyną. Šis gotikos šedevras įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Numatytas Nazare miestelio prie vandenyno aplankymas. Sugrįžus į Fatimą šv. Mišios lietuvių kalba vėl vyks Jėzaus Mirties koplyčioje, kalbamas Rožinis, žvakių procesija.

Sekmadienis – pagrindinė Lietuvos diena Fatimoje, kuomet visi Lietuvos piligrimai 10.30 val. susitiks šv. Mišiose. Po šv. Mišių dauguma piligrimų išvyks į kitą garsią piligrimystės vietą – Santiago de Kompostelos miestą Ispanijoje. Pirmadienį piligrimai kartu melsis prie Šv. Jokūbo kapo. Grįžimas į Vilnių lėktuvais numatytas iš Santjago de Kompostelos oro uosto vėlyvą pirmadienio vakarą.

 * * *

Švč. Mergelė Marija pasirodė trims vaikams Fatimoje, Portugalijoje, 1917 metais gegužės – spalio mėnesiais kiekvieno mėnesio 13 d., išskyrus rugpjūtį, kai ji pasirodė 19 d. Paskutinįjį kartą jos apsireiškimo metu buvo susirinkusi 50–70 tūkst. žmonių minia.

Apsireiškimuose Marija kvietė melstis už tuo metu vykstančio Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, pataisyti savo gyvenimą, nedaryti nuodėmių, kiekvienam asmeniškai aukotis už taiką ir nusidėjėlių atsivertimą. Marija įspėjo, kad bus kitas, dar baisesnis karas, taip pat prašė jos Nekaltajai Širdžiai paaukoti Rusiją, kad pasaulyje būtų taika. Marija taip pat kalbėjo apie būsimus Bažnyčios persekiojimus. Pagrindinė Fatimos žinia – kvietimas atsiversti, atgailauti ir melstis už taiką. Liepos 13 d. per apsireiškimą vaikai matė pragaro viziją, taip pat angelą, kuris šaukė: „Atgaila, atgaila, atgaila“. Visuose apsireiškimuose Marijos patikėta žinia buvo kvietimas melstis ir atsiversti, atsigręžti į Dievą, kad būtų išvengta karo ir kitų nelaimių.

(pagal Vilniaus arkivyskupijos pranešimą)