Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Beatifikuoti 109 misionieriai, marksistinės revoliucijos ir karo aukos Ispanijoje

Sagrada Famila bazilika - AFP

2017/10/21 17:00

Sukalbėjus Viešpaties Angelo maldą Pranciškus priminė apie šeštadienio beatifikaciją Ispanijoje.

Brangūs broliai ir seserys, - sakė Šventasis Tėvas, - vakar Barselonoje buvo paskelbti palaimintaisiais Matas Casals, Teofilius Casajus, Fernandas Saperas ir 106 jų draugai kankiniai, priklausę vienuolinei Klaretiečių kongregacijai ir nužudyti iš neapykantos tikėjimui per pilietinį ispanų karą. Jų herojiškas pavyzdys ir užtarimas taip pat mūsų dienomis stiprina krikščionis, kurie - didelis skaičius – įvairiose pasaulio vietose patiria diskriminavimą ir persekiojimus. 

*

Šeštadienį Barselonoje, Šventosios Šeimos (Sagrada Familia) bazilikoje, palaimintaisiais paskelbti Nekaltosios Marijos širdies misionieriai, dažnai vadinami klaretiečiais, pagal savąjį fundatorių, 19 amžiaus šventąjį vyskupą Antonio Maria Claret. Šventosioms Mišioms ir beatifikacijos apeigoms vadovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimų kongregacijos prefektas, dalyvaujant Barselonos arkivyskupui kardinolui Juan José Omella, vyskupijos kunigams ir, žinoma, šimtams klaretiečių iš viso pasaulio. Šiandien tai misijas visuose kontinentuose vykdanti kongregacija.

Palaimintaisiais paskelbti 109 klaretiečiai, kurie tapo marksistinės revoliucijos ir pilietinio karo aukomis 1936 – 1937 metais, nors ir skirtingose vietose ar skirtingomis aplinkybėmis. Marksistų revoliucionieriai Ispanijoje, kaip ir daug kitur, buvo priešiški religijai ir, konkrečiai, didžiausiai krašte katalikų Bažnyčiai. Karo tikrovėje šis priešiškumas iš paniekos ir viešų keiksmų netrukus virto bažnyčių deginimu, vienuolynų plėšimu ir kunigų bei vienuolių žudymu dėlto, kad verčiami neišsižadėjo tikėjimo ar vien todėl, kad jie kunigai ir vienuoliai. Nepaisant pilno rizikos suvokimo ir žinių apie kitus dėl tikėjimo nužudytus kunigus, vienuolius ar pasauliečius, šie misionieriai neišsižadėjo savo vardo. Kaip byloja jiems skirtame interneto portale pirmame plane regimas užrašas, jie išliko „misionieriais iki galo“.

Klaretiečių kongregacija per pilietinį karą prarado beveik tris šimtus savo narių, nuo jaunų brolių iki vienuolijos vyresniųjų. 1992 metais šv. Jonas Paulius II paskelbė palaimintaisiais 51 iš jų. 2016 metais buvo užbaigta kita beatifikacijos byla, kurios vaisius yra šio savaitgalio klaretiečių kankinių pripažinimas palaimintaisiais. Apie likusius misionierius ir jų žūties aplinkybes trūksta žinių, nes dažnai vieninteliai liudytojai buvo patys žudikai, vykdę šiuos nusikaltimus patamsiuose.

Taip pat ir kitoms kongregacijoms priklausę vienuoliai, vyskupijų kunigai, kaip ir pasauliečiai, vyrai ar moterys, jauni ar seni, pilietinio karo ir neapykantos tikėjimui aukos, yra pripažinti palaimintaisiais kitose beatifikacijos bylose. (Vatikano radijas)

2017/10/21 17:00