Audiencija škotų Bažnyčios delegacijai

Ketvirtadienio ryte popiežius Pranciškus priėmė Škotijos Bažnyčios delegaciją, kuriai vadovavo pastorius Derek Browning. Aukščiausias Škotijos Bažnyčios valdymo organas yra generalinė asamblėja, kuri, savo ruožtu, metams išsirenka Moderatorių. Pastorius Browning Moderatoriaus pareigas eis iki 2018 metų gegužės mėnesio. Romoje jis taip pat aplankė škotų presbiterionų šv. Andriejaus bažnyčią, pastatytą prieš 155 metus, ir jos bendruomenę.

Popiežius Pranciškus audiencijoje kalbėjo apie Reformacijos 500 metų sukaktį, kurios minėjimo pradžios renginiuose jis dalyvavo prieš metus.

Dėkokime Viešpačiui už didelę dovaną šiuos metus išgyventi kaip tikri broliai, o ne varžovai, po pernelyg daug amžių svetimumo ir konflikto. Tai tapo įmanoma, per Dievo malonę, einant ekumeniniu keliu, kuris leido auginti supratimą, pasitikėjimą ir apčiuopiamą bendradarbiavimą tarp mūsų, - sakė popiežius Pranciškus. – Abipusis atminties tyrinimas yra vienas iš reikšmingiausių vaisių šiame bendrame kelyje. Jei tiesa, kad praeitis nepakeičiama, taip pat tiesa, kad šiandien pagaliau save suvokiame iš Dievo žvilgsnio perspektyvos: pirmiausia esame Jo vaikai, atgimę Kristuje per tą patį krikštą, ir todėl broliai. Tiek laiko vienas į kitą žvelgėme laikydamiesi atstumo ir „pernelyg žmogišku“ žvilgsniu, maitindami įtarimus, į skirtumus ir klaidas nukreiptoje perspektyvoje, už patirtas nuoskaudas pasiruošusia kaltinti širdimi.

Evangelijos dvasioje, - tęsė Šventasis Tėvas, - dabar einame nuolankios meilės keliu, kuris veda link skirtumų įveikimo ir žaizdų išgydymo. Įžengėme į bendrystės dialogą, kuriame kalbama kalba pagal Dievą ir kuri yra neatskiriama evangelizavimo sąlyga: kaip galime skelbti Dievą meilę, jei nėra meilės tarp mūsų?

Pranciškus paminėjo ir tą faktą, kad būtent Škotijoje, Edinburge, krikščionys misionieriai išdrįso, prieš daugiau nei šimtą metų, pradėti šiuolaikinį ekumeninį judėjimą. Jie suprato, kad skelbimas ir misija nėra pilnai tikėtini be vienybės. Tai visada tiesa, tada ir šiandien.

Škotijos Bažnyčios herbe yra vaizduojamas degantis krūmas, susijęs su Biblijos pasakojimu apie Mozę ir jo susitikimą su Dievu, Dievo patyrimą. Tame pat tekste Viešpats save apreiškė kaip „jūsų tėvų Dievą“. Kitaip tariant, anot Pranciškaus, mes, kaip vaikai ir broliai, esame kviečiami įžengti ar įsitraukti į santykį, kurio istorija prasidėjo anksčiau mūsų. Gyvenimas tikėjime nėra abstraktus ar izoliuotas, tačiau konkretus ir bendruomeninis. Niekas netampa krikščionimi „atskirai“ ir niekas negali gyventi kaip krikščionis be kitų. Priklausome tikinčiųjų bendruomenei, esame tarp brolių ir seserų, kurie pradėjo naują kelią per krikštą ir mus lydi tame pat kelyje.

Pranciškus paminėjo tuos krikščionis, kurie kenčia ir yra persekiojami dėl Jėzaus vardo. Išpažįsta tikėjimą, gauna kankinystę, daugybė neša sunkų kryžių. Jų liudijimas verčia eiti pirmyn, su meile ir drąsa, iki galo.

Mūsų dialogas siekiant pilnos vienybės, mūsų liudijimas ir mūsų bendras tarnavimas, mūsų įsipareigojimas melstis vienas už kitą ir įveikti praeities žaizdas, yra atsakymas, kurį privalu duoti ir jiems, viduje to didelio „mes“ tikėjime, - pabrėžė popiežius.  – Meldžiu ir tikiuosi, kad ėjimas link regimos vienybės tęsis kiekvieną dieną ir duos gausių vaisių ateityje, kaip kad nesenoje praeityje. (Vatikano radijas)