Popiežius: būtina humanizuoti ginkluotų konfliktų pasekmes

Popiežius Vatikane pasveikino trečiojo Tarptautinės humanitarinės teisės suvažiavimo dalyvius, beveiks tris šimtus Tarptautinės humanitarinės teisės žinovų. Suvažiavimo Romoje tema: „Gyventojų apsauga konfliktuose. Humanitarinių ir pilietinių organizacijų atsakomybė“. Popiežius Pranciškus reikšminga aplinkybe pavadino tai, kad suvažiavimas įvyksta minit Ženevos konvencijos dėl gyventojų apsaugos konfliktuose dviejų papildomų protokolų priėmimo keturiasdešimtąsias metines. Šventasis Sostas ratifikavo abu protokolus siekdamas „padrąsinti ginkluotų konfliktų pasekmių humanizavimą“, pasakė audiencijos dalyviams popiežius. Šventojo Sosto įsitikinimu, abu protokolai yra tarsi durys, atvertos tolimesniam tarptautinės humanitarinės teisės plėtojimui. Popiežius Pranciškus išsakė viltį, kad žmoniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principai, kurie sudaro humanitarinės teisės širdį, sužadins tiek kovotojų, tiek humanitarinių darbuotojų sąžines paversti jas tikrove.

Daug žmonių, karitatyvinių ir nevyriausybinių organizacijų Bažnyčioje ir šalia jos stengiasi suteikti pagalbą konfliktuose sužeistiems asmenims ir ligoniams, palaidoti žuvusius, pasotinti išalkusius, pagirdyti ištroškusius ir aplankyti kalinius. Iš tiesų, nuo konfliktų nukentėjusių gyventojų gelbėjimas apima nevieną gailestingumo darbą, pagal kuriuos būsime teisiami gyvenimo pabaigoje.

Tačiau nepaisant pastangų sumažinti konfliktų pasekmes gyventojams, pernelyg dažnai iš karo vietų pasiekia žinios, liudijančios apie asmenis ir jų orumą pažeminančius baisius nusikaltimus, vykdomus neatsižvelgiant į elementariausią žmoniškumą. Nužudytų asmenų, jų išniekintų kūnų, nukankintų, nukryžiuotų, sudegintų mūsų brolių ir seserų vaizdai yra iššūkis žmonijos sąžinei, sakė popiežius, paminėjęs taip pat nuostolius tūkstantmečiam kultūros paveldui, kaip ir ligoninėms, mokykloms, taip pat bažnyčioms, kurios nekartą tampa taikiniais kaip tik tada, kai jose švenčiama liturgija, pažeidžiant pamatinę religijos laisvės teisę. Kartais tokių žinių skelbimas persotina, paverčia nejautriais, nepakankamai rimtai vertinančiais problemą, o tai savo ruožtu sukliudo atsivėrimą atjautai ir solidarumui. Todėl reikia širdžių atsivertimo, atsivėrimo Dievui ir artimui, kad žmonės jaustų pareigą įveikti abejingumą, gyventų solidariai ir darbuotųsi vardan kenčiančios žmonijos.

Visiems, kurie ginkluotose konfliktuose rizikavo gyvybe, kad išgelbėtų kitą ar sumažintų žmonių kančias skirti Jėzaus žodžiai: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“. (Vatikano radijas)