Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Ortodoksų šventosios motinos Marijos „netvarkingas“ šventumas

Krucifiksas ortodoksų vienuolės rankose - AP

2017/11/03 17:02

Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ leidžia mėnesinį žurnalą, kurio temų centre yra moteris, istorijos apie moteris, papasakotos pačių moterų. Paskutinysis žurnalo numeris yra skirtas moterims ortodoksėms, po jau išleistų ankstesnių numerių apie moteris protestantes, moteris žydes. Dar vienas numeris bus skirtas moterims musulmonėms.

Tarp numerio apie moteris ortodokses yra pokalbis su pasaulyje dėl tyrimų radiologijos ir vėžinių susirgimų srityje žinoma mokslininke Gayle Woloschak, kuri taip pat teologė, aprašomas sudėtingas ir turtingas kitos ortodoksės mąstytojos Élisabeth Behr-Sigel gyvenimo kelias, kitas straipsnis skirtas Fiodoro Dostojevskio knygos „Nusikaltimas ir bausmė“ veikėjai Soniai Marmeladovai.  

Dar viena trumpa apybraiža yra skirta Motinai Marijai, kurią ortodoksų Konstantinopolio patriarchatas 2004 metų sausio 16-ąją paskelbė šventąja.

Šios moters pasaulietinis vardas buvo Elizaveta Pilenko, sutrumpintai, Liza. Ji gimė 1891 metais Rygoje, pasiturinčioje šeimoje, paauglystę praleido San Peterburge, kuriame gavo gerą išsilavinimą ir kurį papildė savo pačios žingeidumu literatūros, meno ir politikos srityse. Būdama aštuoniolikos, ištekėjo už intelektualo socialisto, be kita ko, tikėdamasi jį išgelbėti ir nuo alkoholizmo. Ši viltis neišsipildė, greičiau priešingai: treji metai buvo lydimi bemiegių naktų pasaulietinės bohemos aplinkoje, diskusijų apie poeziją ir politiką, rūkstant cigarečių dūmams ir skambant taurėms. Kai jau viso to buvo gana, Liza paliko savo vyrą ir išvyko į šeimos nuosavybę prie Juodosios jūros, į kurortinį Anapos miestą, po to į Maskvą, daug laiko leido tarp paprastų žmonių. Vis labiau domėdamasi tikėjimu 1915 metais ji pasiprašė į Teologinę Akademiją. Tai buvo iš tiesų tiems laikams neįprastas prašymas, kuris buvo atmestas. Liza nenuleido rankų ir surado privatų mokytoją, tuo pat metu išlikdama aktyviste revoliucinės socialistų partijos gretose ir, vos 26 metų, netgi buvo išrinkta Anapos vicemere. Tais Rusijos imperijos draskiusių politinių konvulsijų mėnesiais  Liza buvo nuteista mirties bausme, tačiau išsaugojo gyvybe ja susižavėjusio karininko, Danilo Skobčiovo dėka, su kuriuo už kelių mėnesių susituokė ir išvyko į Vakarų Europą, į Paryžių. Gyvenimo sąlygos buvo rūsčios, palydėtos didžiulio skausmo dėl vos keturių metų amžiaus sulaukusios antrosios dukters mirties.

Prancūzijoje Liza tapo Rusų studentų krikščioniško judėjimo koordinatore, viena iš jos atsakomybių buvo ieškoti ir padėti skurdžiausiems bendrataučiams. Tuo pat metu rašė, tapė, siuvo ir lankė kursus Šv. Sergijaus ortodoksų institute Paryžiuje. 1932 metais, po bažnytinių skyrybų su antruoju vyru Danilu, Liza įstojo į moterų ortodoksių vienuolyną ir pasirinko Marijos vardą, žvelgdama į Mariją Egiptietę, buvusią prostitutę, tapusią šventąja. Liza panoro eiti panašiu keliu: vietoj revoliucijos visuomenėje siekti revoliucijos savo širdyje, per eilę metų atsisakyti atvirų ir subtilesnių, mažiau pastebimų dvasinės stabmeldystės formų, siekiant vis labiau savo gyvenimą persmelkti Evangelija. To konkreti išraiška buvo pensionatas vargšams ir ligoniams, kuriam ji vadovavo, stengdamasi padėti kiekvienam. Kita vertus, jos charakteris nebuvo lengvas ir keletas kitų vienuolių pasiprašė perkeliamos kitur. Tuo laikotarpiu mirė ir jos pirmoji duktė, liko tik sūnus Jurijus. Kai Paryžius buvo užimtas vokiečių ir kai prasidėjo žydų medžioklė, Motina Marija pakomentavo taip: „Nėra žydų problemos, yra krikščionių problema. Jei būtume tikri krikščionys, visi prisisiūtume geltoną žvaigždę“. 1943 vasario 8-ąją ji buvo suimta gestapo ir deportuota kartu su sūnumi Jurijumi ir pensionato kapelionu Dimitrijumi Klepininu, ir vos už pusantro mėnesio mirė.

„Galbūt galima sutrikti prieš tokį „netvarkingą“ gyvenimo kelią, būtent šioji „netvarka“, į atjautą nuolatos virtusi aistra paverčia Motiną Mariją išskirtinai gyva ir išskirtinai šventa“, apibendrinama „l’Osservatore Romano“ straipsnyje. (Vatikano radijas)

2017/11/03 17:02