Popiežius priėmė konferencijos apie branduolinį nusiginklavimą dalyvius

Dvi dienas, nuo lapkričio 10 iki 11, Vatikane vyksta tarptautinė konferencija, kurią surengė Tarnavimo visapusiškam asmens vystymusi žinyba, vadovaujama kardinolo Peterio Turksono. Konferencijos dėmesio centre yra nusiginklavimo iššūkis, ypač branduolinio nusiginklavimo.

Branduolinės ginkluotės gamyba, kaip ir plitimo prevencija, yra sena diskusija, tačiau, dėl savaime suprantamų priežasčių, nė kiek nepraradusi aktualumo. 2017 metais šioje diskusijoje atsirado svarbus akcentas – tarptautinė konvencija Jungtinių Tautų Organizacijoje, kuria siekiama branduolinių ginklų uždraudimo. Liepos pradžioje už ją balsavo 122 valstybių delegacijos, dabar vyksta ratifikavimo procesas. Nors branduolinį ginklą turinčios valstybės susilaikė nuo balsavimo, vis dėlto ši konvencija yra svarbus tarptautinės bendruomenės balsas ir laiptelis kitiems žingsniams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši konvencija pasirašyta ir dėl ilgamečio įvairaus pobūdžio pilietinių bei religinių organizacijų darbo, spaudimo savo vyriausybėms, visuomenių švietimo. Neatsitiktinai 2017 metų Nobelio taikos premija buvo skirta tokių organizacijų koalicijai ICAN.

Konferencijoje Vatikane dalyvauja daug iškilių asmenų, kurie nuosekliai darbuojasi nusiginklavimo ir, plačiau žiūrint, taikos kūrimo lauke, tarp jų – vienuolika Nobelio taikos premijos laureatų. Taip pat JTO ir NATO delegacijos, Rusijos, JAV, Pietų Korėjos ir Irano diplomatai, šios srities analitikai. Į konferenciją buvo pakviesti ir Vyskupų konferencijų, katalikiško akademinio pasaulio ir ekumeninių partnerių atstovai.

Vienas iš konferencijos pranešėjų yra Muhammad Yunus, mikrokredito teorijos ir praktikos vystytojas. Nobelio taikos premijos įteikimas jam 2006 metais puikiai iliustravo Katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos, pirmiausia Pauliaus VI teiginius, kad taika nėra kažkas, kas atsiranda „savaime“. Priešingai, taika yra aplinkybių, kurių reikia sąmoningai ir nelengvai siekti, rezultatas. Tarp tų aplinkybių – socialinis teisingumas ir ekonominis išsivystymas.

Tarp kitų pranešėjų – šių metų Nobelio taikos premiją pelniusios ICAN direktorė Beatrice Fihn, kiti šios premijos laureatai – Jody Williams, Adolfo Esquivel, Mohamed El Baradei. Pastarasis ilgai vadovavo Tarptautinei atominei agentūrai. Jo pranešimo tema - dabartiniai branduoliniai arsenalai.

Penktadienio rytą audiencijoje konferencijos dalyvius priėmė popiežius Pranciškus, kurio pontifikate taikos klausimas yra pirmaeilis, pakanka atsiminti keliones į Centrinės Afrikos Respubliką ir Kolumbiją. Savo kalboje Šventasis Tėvas priminė ginklavimosi, ginklų išlaikymo ir modernizavimo kainą, kuri, kaip galima perskaityti analitikų ataskaitose, siekia tūkstančius milijardų dolerių. „Nustumiant į antrą vietą realius kenčiančios žmonijos poreikius: kovą prieš skurdą, taikos skleidimą, ugdymo, ekologijos ir sveikatos projektų, žmogaus teisių įgyvendinimą“, - konstatavo popiežius Pranciškus, pridurdamas, jog „negalime nejausti didelio nerimo, jei pagalvojame apie katastrofiškas bet kokio branduolinių užtaisų panaudojimo pasekmes žmonijai ir aplinkai“, taip pat ir apie klaidos galimybę.

Pasak popiežiaus, žvanginimas branduoline ginkluote atspindi baimės logika paremtą tarptautinių santykių doktriną. Tačiau masinio naikinimo ginklų, tarp jų ir branduolinių, kuriamas saugumas yra apgaulingas. Šią baimės logiką tarptautiniuose santykiuose reikia keisti solidarumo etika. Šiuo požiūriu vertingas yra Nobelio taikos premijos laureatų darbas, pilietinės iniciatyvos ir tiesiogiai branduolinės bombos pasekmes patyrusiųjų liudijimas, kaip kad, užsiminė Pranciškus, konferencijoje dalyvaujančios japonės Masako Wada. Ji buvo Nagasakio mieste tada, kai virš jo Jungtinių Valstijų bombonešis numetė branduolinį užtaisą. Nors tuo metu ji buvo dar mažas vaikas, tačiau šis įvykis įtakojo visą likusį jos gyvenimą ir nenuilstančias pastangas už nusiginklavimą.

Potencialiai žmoniją sunaikinti galintys ginklai neturi prasmės net ir karinėje logikoje. Tikras mokslas turi tarnauti žmogui, kai visuomenė šiandien vangiai reaguoja į nuo to nukrypstančius projektus. Nerimas tik didesnis pagalvojus ir apie tai, kad šiandien branduolines technologijas nesunku perduoti per atstumą, kad padaugėjo branduolinių ginklų turėtojų, kad daugėja medžiagų branduolinių ginklų gamybai, kaip ir valstybių, kurios galėtų juos pasigaminti. Negalima pamiršti ir terorizmo bei asimetrinių konfliktų pavojaus, vardijo popiežius motyvus, dėl kurių verta branduolinių ginklų visai atsisakyti. (Vatikano radijas)