2017-11-11 11:28:00

Šešiasdešimties vincentiečių šeimos narių, kankinių, beatifikacija Ispanijoje


Vos prieš tris savaites, spalio 21 dieną Šventosios Šeimos bazilikoje Barselonoje palaimintaisiais paskelbti 109 klaretiečių kongregacijos nariai, tapę marksistinio ateizmo ir antikrikščioniško fanatizmo aukomis Ispanijos pilietinio karo metais. Lapkričio 11 dienos ryte Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato vadovavo panašioms apeigoms Madrido Vistalegre arenoje, talpinančioje per penkiolika tūkstančių žmonių. Čia beatifikacijos šv. Mišių metu palaimintaisiais paskelbti t. Vincent Queralt Lloret ir dvidešimt bendražygių, t. José Fernandez ir 38 bendražygiai. Visi buvo vincentiečių kongregacijos arba vincentiečių dvasinės šeimos nariai: 45 misionieriai ir kunigai, dvi vienuolės, trylika pasauliečių, vyrų ir moterų, iš viso šešiasdešimt asmenų.

Įvairiomis aplinkybėmis jie buvo išžudyti 1936 – 1937 metais, įvairiose Ispanijos vyskupijose, tame tarpe ir Barselonos. Kai kuriems revoliucionieriai surengė trumpus „teismus“ ir skyrė mirties bausmes už „antirevoliucinę veiklą“, kitaip sakant, bandymą apginti savo teises, kai kurie buvo sušaudyti paprasčiausiai dėlto, kad buvo kunigai ar vienuoliai.

Tarp naujų palaimintųjų yra dvi seserys vienuolės – Toribia Marticorena Sola ir Dorinda Sotela Rodriguez. Jos abi darbavosi savo kongregacijos įsteigtose ligoninėse, rūpinosi ligonių slauga, įvykių metu – Barselonoje, tuberkuliozės ligoninėje. Prasidėjus masiniams persekiojimams, jos prisiglaudė pas privačius asmenis, tačiau 1936 spalio 24 dieną, kažkam įskundus, buvo suimtos septynių ar aštuonių „Iberijos anarchistinės federacijos“ narių, tos pačios dienos vidudienį jų kūnai buvo išmesti vienoje Barselonos gatvėje. Jos nesutiko išsižadėti Dievo vardo ir savo priklausomybės vienuolinei kongregacijai.

Tarp naujųjų kankinių yra pasauliečių grupelė iš Kartagenos miesto, kurie priklausė vincentiečių marijinei maldos ir veiklos asociacijai. Didelę dvasios stiprybę parodė Modesto Allepuz Vera, vienas iš Stebuklingojo Medaliono Marijos sūnų asociacijos lyderių. Ispanijai skęstant konflikte jis daug rašė apie „Jėzaus Kristaus meilės doktriną“. Buvo suimtas pačiame persekiojimo įkarštyje, 1936 metų rugpjūčio 18-ąją, o po mėnesio teisiamas kartu su kitais dviem asociacijos nariais, Enrique Gonzalbez ir José Ardil. Jie, atitinkamai, buvo 30, 26 ir 22 metų amžiaus. Tris dienas, nuo rugsėjo 16 iki 19 dienos trukęs revoliucionierių teismas turėjo mažai ką bendro su teisingumu. Ankstų rugsėjo 22 dienos rytą jie buvo sušaudyti. Kaip pasakojo liudytojai, naktį prieš mirtį šie trys jauni vyrai meldėsi Rožinį, išpažino tikėjimą, giedojo himną ir pasakė, kad nejaučia neapykantos savo budeliams. Modesto Allepuz Vera tvirtai ir be ašarų paprašė savo žmonos neliūdėti, nes Dievas jį kviečia ir eina kartu. „Nekeršyk ir nepradėk nekęsti nei vieno“, pasakė jai.

Galima priminti, kad 2013 metais Taragonoje palaimintaisiais paskelbti kiti 42 vincentiečių šeimos nariai.

Religinį persekiojimą Ispanijos revoliucionierių kontroliuotose teritorijose tyrinėjusių istorikų tekstuose galima atrasti duomenis, kad smurtine mirtimi mirė, ypač 1936 ir 1937 metais, per 6800 kunigų ir vienuolių, dažnai dėlto, kad savaime įvairių socialistų, komunistų ir anarchistų grupuočių akyse buvo kliūtis visuomenės „pažangai“. Dėl panašių motyvų gyvybę prarado daugybė Bažnyčios gyvenime aktyviai dalyvavusių pasauliečių, nekalbant apie išplėštas, suniokotas, sudegintas bažnyčias, vienuolijoms priklausiusius namus. Palyginimui, istorikai Gustav Henningsen ir Jaime Contreras, peržiūrėję daugiau nei 44 tūkstančius – tai ko gero išsamiausi tokio pobūdžio tyrimai -  didžiausio ir žiauriausio blogio simboliu tapusios Ispanų inkvizicijos bylų nustatė, jog intensyviausiu jos veiklos metu, nuo 1540 iki 1700 metų, mirties nuosprendis buvo skirtas 3208 asmenų, patikslinant, jog 1556 nuosprendžiai paskelbti „už akių“, tad nėra aišku kiek jų buvo įvykdyta.  Per 2000 metų Jubiliejų šv. Jonas Paulius II vadovavo atgailos apeigoms už Bažnyčios klaidas, tarp jų ir už inkvizinių procesų aukas. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.