2017-11-13 17:09:00

Branduolinis nusiginklavimas: pastabos iš konferencijos Vatikane


Šiuo metu viešoji nuomonė turi būti labiau žadinama dėl katastrofiškų pasekmių, kurias branduolinių bombų panaudojimas gali sukelti žmonijos šeimai ir kūrinijai, - interviu Vatikano radijui sakė arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO būstinėje Niujorke.

Lapkričio 10-11 dienomis Vatikane vyko didelė tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Nobelio taikos premijos laureatai, mokslininkai, karinių ir politinių aljansų delegacijos, taip pat Vyskupų konferencijų delegatai ir ekumeniniai partneriai. Juos visus audiencijoje priėmęs popiežius Pranciškus ragino ir drąsino mąstyti apie pasaulį be branduolinių ginklų, perkeičiant ir tą iškreiptą vienas kito baimės ir grasinimo vienas kitam logiką, pasak kurios branduoliniai arsenalai užtikrina pusiausvyrą, nors nesunku suprasti, kad toks saugumas yra netikras, taip pat ir dėl klaidos galimybės. 2017 metų liepą buvo priimta branduolinių ginklų uždraudimo konvencija – 120 valstybių įsipareigojo, pirmą kartą, visai atsisakyti branduolinių ginklų ir tai svarbus žingsnis, nors tarp konvenciją pasirašiusių nėra branduolinių arsenalų turėtojų.

Apie branduolinės bombos pasekmes konferencijoje Vatikane galėjo paliudyti japonė Masako Wada, kuri buvo Nagasakyje, tuo metu dar maža mergaitė, kai virš jo buvo numesta branduolinė bomba, per akimirką nušlavusi dešimtis tūkstančių gyvybių, dažniausiai civilių. „Valstybių su atominiais ginklais lyderiai turi turėti viešąją sąžinę. Turi galvoti apie tai, kad jų rankose žmonijos likimas. Turi jausti šitą atsakomybę ir elgtis atsakingai. Tikiu, kad gėrio yra kiekvieno iš mūsų širdyje. Visi turime dirbti dėl taikos“, - kitame interviu Vatikano radijui sakė ji, dėkodama ir už tai, kad popiežiaus Pranciškaus balsas sustiprina reikalavimą išlaisvinti pasaulį iš atominės grėsmės.

Konferencijos dalyvis Thomas Hajnoczi, austrų diplomatas, savo pranešime pabrėžė 2017 metų liepos konvencijos svarbą, nes per dvidešimt pastarųjų metų derybos dėl branduolinio nusiginklavimo ar bent kontrolės buvo sustingusios, jose nebuvo pažangos ir taip tikrai negalėjo tęstis. Nobelio taikos premijos laureatas ir ilgametis Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas El Baradei pridėjo, kad „žmonijos būklė paskutiniu metu tapo absurdiška ir prieštaringa: mes taip smarkiai pažengėme savęs ir pasaulio supratimo kelyje, bet tuo pat metu mums nepavyko šių pasiekimų paversti vertybėmis ir veiksmais dėl žmogaus orumo. [...] Kiekvieną dieną demonstruojame ne vien, kiek aukštai galime pašokti, bet ir kaip žemai nugrimzti“, - sakė šis pranešėjas, vardindamas skurdą, nelygybę, tironijas ir represijas. Ne vien bombos, bet ir šie reiškiniai yra mirtini masinio naikinimo ginklai. Ir reakcija į juos dažniausiai apsiriboja veidmainišku ir abejingu „gilaus rūpesčio“ pareiškimu. Tai nėra pinigų klausimas, žinant, kad ginkluotei pasaulyje per metus išleidžiama 1700 milijardų dolerių, kai taikos palaikymo operacijoms ir pagalbos nelaimių atveju vos vienas procentas šios sumos. El Baradei kritiškai atsiliepė ir apie valstybes, kurios pasisako prieš branduolines bombas, tačiau kliaujasi jas turinčiais. Kaip galime prašyti kitų nerūkyti, kai patys vaikštome su cigarete lūpose, nors ir nepridegta? Tai irgi prieštaravimas. Iš kitos pusės, technologijoms plintant ne vienai valstybei, ypač konflikto situacijoje, kyla pagunda mėgdžioti „didelius berniukus“. Branduolinių ginklų grėsmės atsikratysime atsikratę pačių branduolinių ginklų, pabrėžė branduolinių klausimų ekspertas.

Jėzuitas iš JAV Drew Christiansen savo pranešime kalbėjo apie minties pasaulio „socialinę ir moralinę atsakomybę“: ne vien fizikų ar chemikų, bet ir karo analitikų ar strategų. Jis priminė ir pačios Bažnyčios socialinės doktrinos evoliuciją: prieš keturiasdešimt metų joje branduolinio „atgrasymo“ doktrina buvo, su didelėmis išimtimis, toleruojama, o vėliau, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio sukaupus daugiau pažinimo, pasiekta išvada, kad ji visais atvejais klaidinga. Tokio supratimo didinimas tarp savo narių ir pasaulyje yra uždavinys, kurį Katalikų Bažnyčia šiandien sau kelia, pateikiant argumentas, jog tai galioja ir tada, kai kalbama apie prevenciją ar gynybą. Neturi būti klausiama, kada branduolinis karas pateisinamas, bet turi būti pasakytas „ne“ pačiai branduolinio karo įdėjai, pabrėžė jėzuitas, išvardijęs šešis kelius kaip to siekti.

Svarbiausios konferencijoje išsakytos nuostatos apibendrintos dvylikos punktų išvadose, kurias perskaitė kardinolas Peter Turkson, Tarnavimo visapusiškai žmogaus pažangai žinybos vadovas ir vienas iš konferencijos organizatorių, pabrėžęs, kad teisingumas yra daug geresnis ir žmogiškesnis taikos pagrindas, nei branduolinis „atgrasymas“. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.