Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Susitikimai

Vengrijos vyskupų vizitas Ad limina

Popiežius ir Vengrijos vyskupai - ANSA

2017/11/20 12:50

Prasidėjo Vengrijos vyskupų vizitas Ad Limina. Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė devyniolika ganytojų, vadovaujančių lotynų apeigų ir graikų apeigų katalikų vyskupijoms.

Už Lietuvą pusantro karto didesnėje Vengrijos teritorijoje šiuo metu gyvena beveik 10 milijonų žmonių, kurių daugiau kaip pusė yra katalikai. Apie ketvirtadalis vengrų priklauso liuteronų ir reformatų bendruomenėms, kiek daugiau nei dešimtadalis sakosi nepriklausą jokiai religinei tradicijai.

Vengrijos valstybingumo pradžia laikomi 897 m., kuomet kunigaikštis Arpadas pradėjo vienyti vengrų genčių žemes, tačiau kaimynų ir popiežiaus prižinta valstybe Vengrija tapo 1000 m., kai priėmęs krikštą karalius Steponas tapo pirmuoju krikščioniu vengrų valdovu. Po kelių šimtų metų iškilus turkų invazijos grėsmei, Vengrija pateko Jogailaičių bei Habsburgų dinastinių interesų akiratin ir galiausiai buvo įjungta į Habsburgų imperijos sudėtį. Devynioliktojo amžiaus viduryje jai buvo suteikta plati autonomija. Galiausiai po Pirmojo pasaulinio karo iš dalies buvusios Vengrijos karalystės buvo sukurta Vengrijos Respublika. Tarpukario metais valdyta autoritarinio režimo, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui tapo Vokietijos sąjungininke. Nuo karo pabaigos iki 1989 m., kaip ir kitas Vidurio Rytų Europos valstybes, Vengriją valdė komunistai. 2004 m., drauge su kitomis devyniomis šalimis, Vengrija priimta į Europos Sąjungą.

Krikščioniškoji Vengrijos istorija, kaip sakyta, prasidėjo 1000 m., kuomet karalius Steponas priėmė krikštą. Vėliau pirmasis vengrų karalius krikščionis buvo paskelbtas šventuoju. Prasidėjus reformacijai, dauguma Vengrijos katalikų tapo protestantais, tačiau vėliau katalikiškos austrų imperijos ir jėzuitų misionierių veiklos dėka nemaža dalis grįžo į katalikybę. Komunistų persekiojimų laikotarpiu katalikų pasipriešinimo simboliu tapo kardinolas Jozsef Mindszenty - nuteistas mirties bausme, išvaduotas 1956-ųjų sukilimo metu, keliolika metų gyvenęs JAV ambasadoje Budapešte, 1971 m. ištremtas iš Vengrijos ir miręs Austrijoje. Pasibaigus komunistų  valdymui, kardinolo palaikai buvo grąžinti į Vengriją. Vengrijos Bažnyčią du kartus aplankė popiežius Jonas Paulius II – 1991 ir 1996 m.

Šiuo metu Vengrijoje yra keturios lotynų apeigų katalikų arkivyskupijos ir aštuonios vyskupijos, viena graikų apeigų arkivyskupija ir dvi vyskupijos, viena Šventajam Sostui pavaldi teritorinė abatija ir kariuomenės ordinariatas. Visų jų ganytojai pirmadienio rytą susitiko su popiežiumi. (Vatikano radijas)

2017/11/20 12:50