2017-11-25 12:56:00

Savaitės apžvalga (lapkričio 25)


Kastantas Lukėnas

Trečiadienį pasklidusi žinia apie popiežiaus Pranciškaus planus kitų metų rudenį aplankyti Lietuvą pastarosiomis dienomis įgavo konkretesnes apybraižas, ją lydėjo paaiškinimai ir komentarai. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pokalbyje su žurnalistais paaiškino, kad svarbiausias popiežiaus tikslas yra aplankyti tikinčiuosius. Klausiamas apie vizito sąsajas su svarbiomis sukaktimis arkivyskupas siūlė jų nesureikšminti, bet atkreipė dėmesį, jog kitais metais minimas ne tik Lietuvos valstybės šimtmetis, bet taip pat Jono Pauliaus II vizito 25-metis ir Lietuvos globėjos Trakų Dievo Motinos metai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priminė prieš dvejus metus Vatikane duotą pažadą pavaišinti popiežių baltu sūriu su medumi. Numatomą Šventojo Tėvo vizitą ji vadina didžiule dovana Lietuvai, taip pat mūsų kaimynams.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbinti du buvę ambasadoriai prie Šventojo Sosto, Irena Vaišvilaitė ir Vytautas Ališauskas, klausiant jų: „Ką reiškia popiežiaus vizitas ir kaip jam ruošimės?“. Šiuo metu ambasadorės prie UNESCO pareigas einanti dr. Irena Vaišvilaitė atkreipė dėmesį, kad popiežius Pranciškus  ragina atpažinti, kas žeidžia ir marginalizuoja jo lankomus žmones, o pačias visuomenes stumia į neviltį bei susipriešinimą. „Europos valstybes jis ragina prisiminti savo vertybes – solidarumą, socialinį teisingumą, į žmogų orientuotą ir integralią politiką, dvasinio dėmens pripažinimą“, – sakė ambasadorė.

Kultūros istorikas doc. dr. Vytautas Ališauskas, svarstydamas apie popiežiaus Pranciškaus nešamą žinią, pabrėžia, kad Lietuva negali nusišalinti nuo globalių problemų: migracijos, pabėgėlių, solidarumo su vargstančiomis šalimis, aplinkos apsaugos problemų, pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui. Jis neabejoja, kad ir Baltijos šalyse popiežius Pranciškus akcentuos solidarumą su stokojančiais. Lygindamas numatomą popiežiaus Pranciškaus vizitą su šv. Jono Pauliaus II apsilankymu, Vytautas Ališauskas pabrėžia per du dešimtmečius visuomenėje įvykusius didžiulius pokyčius. Pasak jo, anuomet būta daug bandymų manipuliuoti Bažnyčia kaip galima politine sąjungininke, o šiandien jos misija Lietuvoje suvokiama daug realiau. Jis drauge pastebi išryškėjusį dalies žiniasklaidos, gyventojų ir politikų sekuliarumą, net priešiškumą Bažnyčiai.

Televizijų reportažai rodė įvairiausias praeivių reakcijas į žinią apie numatomą popiežiaus vizitą: buvo entuziastingai laukiančių vyresnių žmonių, tačiau jaunesnieji dažniau gūžčiojo pečiais. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius televizijos reportaže priminė pasirengimą Jono Pauliaus II vizitui, drauge pareiškė nuomonę, kad šiais laikais sunku tikėtis tokių didžiulių žmonių minių kaip anuomet.

Nepasiduodant naujienų srautui verta mintimis grįžti prie praėjusį sekmadienį užbaigtų Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų ir įspūdingai minėtos Vargstančiųjų dienos. Žiniasklaidos reportažuose aiškiai pozityviai vaizduotos Bažnyčios karitatyvinės iniciatyvos. Arkivyskupas Gintaras Grušas Aušros Vartų atlaidų pamoksle sakė: Gailestingumo Motina visų pirma yra vargstančiųjų Motina. Po Kryžiumi ji yra Pasmerktojo, Atstumtojo, Suimtojo, Kalinio Motina.<...> Ganytojas kalbėjo apie didelį meilės padauginimo stebuklą, įvykusį po Kryžiumi ir vykstantį mūsų gyvenime dalijantis net mažais, konkrečiais meilės darbais.

Praėjusį sekmadienį Paryžiuje minėtas Prancūzijos lietuvių bendruomenės 70-metis ir įamžintas prelato Jono Petrošiaus atminimas. Memorialinė lenta atidengta jo ilgametės tarnystės vietoje, Šv. Augustino bažnyčioje. Šventąsias Mišias aukojęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis pamoksle iškėlė jo nuolankią tarnystę, vykdytą su žemaitišku užsispyrimu: prel. Jonas Petrošius penkis dešimtmečius darbavosi atskirtas nuo šeimos ir Tėvynės, būrė lietuvių bendruomenę, po visą Prancūziją ieškodamas išsibarsčiusių avelių. 

Ketvirtadienį minėta Negimusio kūdikio diena – tą dieną sovietmečiu Lietuvoje ministro potvarkiu įteisinti abortai. Lietuvos šeimos centras pakalbino patyrusį sielovadininką kun. Kęstutį Rugevičių. Apibendrindamas patirtį, jau keliolika metų minint Negimusio kūdikio dieną, kunigas pastebi, kad besikreipiančių dvasinės pagalbos žmonių vis daugėja. Pasak jo, įvairūs susitikimai, vidinio išgydymo programos padeda iškelti šią skaudžią temą, pasiūlyti gydymo kelią; ypač paveikūs netektį išgyvenusių ir atsivertimą patyrusių liudijimai.

Laikraštyje „XXI amžius“ pasakojama apie Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą iniciatyvą įamžinti sovietų sušaudytus prieškario Lietuvos ministrus. Kol Vilniuje ir Kaune derinami numatyti projektai, Ukmergės rajone esančiame mons. Alfonso Svarinsko įkurtame Partizanų parke jau liejami pamatai būsimam paminklui.

Kita publikacija, susijusi su Valstybės atkūrimo šimtmečiu: lapkričio viduryje Raudondvaryje vyko mokslinė konferencija, skirta 75-osioms Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo metinėms. Okupacinei vokiečių valdžiai skirtame dokumente buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, žydų ir kitų tautybių žmonių žudymą.

Ketvirtadienį sukako 130 metų nuo Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus gimimo. Šia proga laikraštyje „XXI amžius“ pateikiama jo gyvenimo apybraiža.

Alytaus rajono savivaldybės svetainėje pasakojama apie renginį Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje, kur vykdomas projektas, supažindinant visuomenę su žinomais Lietuvos žmonėmis ir puoselėjama dialogo kultūra. Renginio svečias, laidų vedėjas ir žurnalistas Rimas Šapauskas paliudijo savo tikėjimą vesdamas viešą diskusiją tema: „Ar lietuviai yra paskutiniai pagonys, o gal – paskutiniai krikščionys?“.








All the contents on this site are copyrighted ©.