Popiežius Mianmaro sostinėje. Susitaikinimo sąlygos – teisingumas ir pagarba kiekvienam žmogui

Antradienį, antrąją vizito Mianmare dieną, popiežius Pranciškus iš Jangono, esančio pačiuose pietuose, prie Indijos vandenyno, išvyko į Neipido miestą, už maždaug trijų šimtų kilometrų į šiaurę. Neipidas tai senoji Birmos karalystės sostinė, o nuo 2005 m. ir nauja Mianmaro Sąjungos sostinė. Čia įvyko trys oficialūs susitikimai – su Mianmaro Sąjungos prezidentu, su Valstybės patarėja ir Užsienio reikalų ministre, ir galiausiai su kitais valdžios atstovais, šalyje akredituotais diplomatais ir politikos, verslo bei kultūros veikėjais. Pastarojo susitikimo metu popiežius pasakė pirmąją oficialią šios kelionės kalbą.

Iškilminga popiežiaus susitikimo ceremonija, su valstybių himnais ir garbės sargyba, įvyko prezidentūros rūmų aikštėje. Naujuose prezidentūros rūmuose, pastatytuose perkeliant į Neipidą šalies sostinę, popiežius privačiai susitiko su Mianmaro Sąjungos prezidentu Htinu Kyawu. Pokalbis už uždarų durų truko apie pusę valandos, po kurio prezidentas pristatė savo šeimą.

Ten pat prezidentūroje įvyko ir privatus popiežiaus susitikimas su Mianmaro Valstybės patarėja ir Užsienio reikalų ministre Aung San Suu Kyi. Prieš tapdama viena pagrindinių Mianmaro demokratizavimo proceso lyderių, Aung San Suu Kyi daug metų buvo opozicijos vadovė, žinoma visame pasaulyje. Už savo veiklą 1991 m. ji apdovanota Nobelio taikos premija, kurią galėjo atsiimti tik po 21 metų. Prasidėjus šalies demokratizavimui, 2012 m. ji buvo išrinkta į parlamentą, o 2015 m. jos vadovaujama partija laimėjo rinkimus. Šiuo metu palaipsniui demokratėjančiame Mianmare vis dar daug valdžios svertų kontroliuoja lig šiol šalį valdžiusi kariuomenė. Būdama vyriausybės nare Aung San Suu Kyi prarado nemažą dalį anksčiau turėto populiarumo, o kai kas ją kaltina šališkumu ir nenoru spręsti sunkias tarpetnines problemas.

Po susitikimų prezidentūroje, Neipido kongresų centre vyko popiežiaus susitikimas su Mianmaro politikos, verslo ir kultūros pasaulio atstovais. Dalyvavo taip pat šalyje akredituotas diplomatinis korpusas. Į Mianmarą atvykusį popiežių, šalies prezidento ir vyriausybės vardu pasveikino ministrė Aung San Suu Kyi.

Popiežius Pranciškus savo kalboje pirmiausiai paminėjo šių metų pavasarį užmegztus Šventojo Sosto ir Mianmaro diplomatinius santykius. Pasak jo, šis sprendimas tai ženklas, kad Mianmaro valstybė nori tęsti dialogą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su didžiąja tarptautine bendruomene ir yra pasiryžusi atnaujinti savo visuomenės gyvenimą.

Norėčiau šiuo vizitu apkabinti visus Mianmaro gyventojus, tarti padrąsinimo žodį visiems kas stengiasi sukurti naują teisingą, sutaikintą, visų gerovės siekiančią visuomenę, - sakė Pranciškus. Mianmaras yra apdovanotas nepaprastu gamtos grožiu ir turtais, tačiau didžiausias turtas yra jo gyventojai, daug iškentėję ir vis dar tebekenčiantys dėl vidinių konfliktų ir susipriešinimų, kurie labai ilgai trukę, yra gilios nesantaikos priežastis. Šiandien taikos siekiančiai jūsų tautai tų žaizdų pagydymas yra svarbiausias politinis ir dvasinis prioritetas. Sunkus taikos kūrimo ir nacionalinio susitaikinimo procesas įmanomas tik siekiant teisingumo ir gerbiant žmogaus teises. Mianmaras privalo susikurti taikos ateitį, taikos, kurios pamatas turi būti pagarba kiekvieno visuomenės nario orumui ir teisėms. Turi būti gerbiamos visos etninės grupės ir jų tapatybė. Turi būti sukurta teisinė valstybė ir demokratinė santvarka, kuri kiekvienam individui ir kiekvienai etninei grupei – nė vienos neišskiriant – sudarytų sąlygas prisidėti prie bendro gėrio kūrimo.

Popiežius paminėjo Mianmaro religinių bendruomenių svarbą siekiant visuomenės susitaikinimo ir integracijos. Religiniai savitumai neturi skaldyti ir kurstyti nepasitikėjimo, bet turi būti vienybės, atleidimo, tolerancijos, išmintingo šalies ateities kūrimo jėga. Religijos gali suvaidinti svarbų vaidmenį gydant konflikto metu nukentėjusiųjų emocines, psichologines ir dvasines žaizdas. Religijos, savo skelbiamomis vertybėmis, gali padėti išrauti konfliktų šaknis, tiesti dialogo tiltus, siekti teisingumo ir būti pranašišku balsu tiems, kas kenčia. Pasak popiežiaus, labai svarbus vilties ženklas yra šios šalies įvairių tradicijų religinių lyderių pasiryžimas santarvės ir pagarbos dvasioje kartu dirbti taikos labui, padėti vargstantiesiems ir ugdyti autentiškas religines ir humaniškąsias vertybes. Kurdami susitikimo ir solidarumo kultūrą, jie tarnauja bendram gėriui ir deda būtinus moralinius pamatus būsimųjų kartų  gyvenimui.

Pirmojoje Mianmare sakytoje kalboje popiežius taip pat ragino mylėti ir drąsinti jaunąją kartą, rūpintis, kad jaunimas turėtų galimybes gauti išsilavinimą, susirasti darbą, nes tokia investicija duos didelį pelną visai visuomenei. Popiežius taip pat iškėlė sąžiningumo ir solidarumo vertybes, be kurių neįmanomas demokratijos konsolidavimas ir vienybės bei taikos stiprinimas visose visuomenės gyvenimo plotmėse. Taip pat svarbu, kad būsimoms kartoms būtų perduota neužteršta, žmonių godumo neapiplėšta gamta.

Baigdamas Mianmaro politikams, verslininkams ir kultūros veikėjams sakytą kalbą popiežius priminė ir šalies katalikų norą kartu su kitais tarnauti bendram gėriui. Šiomis dienomis trokštu padrąsinti mano brolius ir seseris katalikus, - sakė Pranciškus, -  kad jie tvirtai laikytųsi tikėjimo ir skelbtų susitaikinimo ir brolybės žinią, darydami artimo meilės darbus visos visuomenės labui, kad pagarbiai bendradarbiaudami su kitų tikybų išpažinėjais ir su visais geros valios žmonėmis, kurtų santarvės ir pažangos laikus visoms šios mylimos šalies tautybėms. Ilgiausių metų Mianmarui! (Vatikano radijas)