Popiežius: nuolankus – tas, kuris sugeba pakelti pažeminimus

Pirmosios Advento savaitės antradienio Mišių skaitiniai kalba apie mažumą ir nuolankumą. Pranašas Izaijas naudoja atžalos įvaizdį: Viešpaties Dvasios padedama senos šaknies atžala taps ženklu visoms tautoms. Evangelijoje dar labiau iškeltas nuolankumas. Jėzus sako, kad Dievo karalystės paslaptys apreikštos ne išmintingiesiems ir gudriesiems, be mažutėliams. Nuo iš šaknies išaugusios atžalos mažumo iki Dievo Karalystės pilnatvės – šiuo pažadu visi esame apdovanoti, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje.

„Turime suprasti, kad kiekvienas iš mūsų esame iš šaknies išaugusi atžala, kuriai reikia augti, kuriai reikia būti Šventosios Dvasios auginamai, iki pasieksime Šventosios Dvasios pilnatvę mumyse. Tad ką mes, kaip krikščionys, turime daryti? Turime prižiūrėti mumyse augančią atžalą, turime sergėti jos augimą, sergėti mumyse Šventąją Dvasią“.

Kaip tai daryti? Koks turi būti mūsų krikščioniško gyvenimo stilius? „Reikia nuolankumo, kad ta atžala augtų, kad ta mažoji dovana virstų Šventosios Dvasios dovanų pilnatve. Reikia nuolankumo, kad tikėtume Tėvą, dangaus ir žemės Viešpatį. Kaip sako šios dienos Evangelija, šie dalykai paslėpti nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreikšti mažutėliams. Būti nuolankiu tai būti mažutėliu, būti maža atžala, kuri auga kiekvieną dieną. Būti mažu tai suprasti, kad kiekvieną dieną mums reikia Šventosios Dvasios, kad tik jos padedami mes galime eiti pirmyn, link mūsų gyvenimo pilnatvės“.

Kai kas mano, kad nuolankumas – tai mandagumas, meilumas, maldai primerktos akys. Ne, sakė popiežius, tai ne nuolankumas. Tad kas gi yra nuolankumas? „Yra ženklas, yra vienintelis ženklas, pagal kurį atpažįstame nuolankumą – kai nevengiame pažeminimų. Nuolankumas be nusižeminimo tai ne nuolankumas. Nuolankus yra tas vyras, ta moteris, kurie sugeba pakelti pažeminimus taip kaip Jėzus“. (Vatikano radijas)