2017-12-06 16:59:00

JAV ambasados perkėlimo iš Tel Avivo į Jeruzalę kontraversija


Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo oficialiame portale pranešta, kad JAV lyderis paskambino Izraelio premjerui, Palestiniečių  Autonomijos prezidentui, Jordanijos ir Saudo Arabijos karaliams, taip pat Egipto prezidentui, nurodant, kad kalbėtasi ir apie „ potencialius Jeruzalę liečiančius sprendimus“. Vėliau pasirodė žinia, kad prezidentas Trumpas pasisakys šiuo klausimu trečiadienio pavakare Vašingtone. Be didesnių abejonių spėjama, kad bus pranešta apie sprendimą perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, šią pavadinant Izraelio „sostine“.

Dar prieš paskelbiant JAV prezidento pareiškimą pasirodė labai daug skeptiškų  tarptautinės bendruomenės komentarų, ypač islamiškame pasaulyje. Tačiau ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos lyderiai neslepia savo nerimo.

Kodėl kilo tokia kritikos banga, kai Jeruzalėje jau daug metų veikia Izraelio parlamentas ir vyriausybė? Kad geriau ją suprastume, reikia pažvelgti į tarptautinius susitarimus, ypač Jungtinių Tautų Organizacijos rėmuose. Juose buvo įtvirtintas dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – sprendimas, o Jeruzalė, kaip rašoma 181 rezoliucijoje (1947 m.), paskelbta „corpus separatum – atskiru kūnu“, kuris turėtų būti valdomas tarptautinio režimo ir administruojamas Jungtinių Tautų. Toje pat rezoliucijoje nurodoma, kad Šventosios vietos – žydų, krikščionių ir musulmonų – turi būti laisvai ir visiems prieinamos, vietiniams gyventojams ir atvykusiems iš kitų kraštų. Galima suprasti, kad atskiras statusas Jeruzalei turėtų būti suteiktas būtent todėl, kad ji tokia svarbi trims didžiosioms monoteistinėms religijoms, o ne vien dėl savo pozicijos ar teritorijos. „Jeruzalės miestas turėtų būti demilitarizuotas, jo neutralumas paskelbtas ir išlaikomas“, priduriama rezoliucijoje.

Tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas: 1947 metais prasidėję Palestinoje susirėmimai tarp žydų ir arabų 1948 metais virto karu tarp žydų ir Egipto, Sirijos bei Jordanijos. Tuo metu buvo paskelbta Izraelio nepriklausomybė ir užimta didelė dalis teritorijos, kuri turėjo atitekti Palestinos valstybei, kaip ir vakarinė Jeruzalės dalis. Rytinė Jeruzalė, kaip ir pagrindinės Šventosios vietos, liko Jordanijos kontrolėje, tačiau neilgam. Po dar vieno karo su kaimynais, 1967, Izraelis užėmė ir šią miesto dalį, iš pradžių politiniais pareiškimais, o 1980 metais ir parlamentiniu įstatymu paskelbęs Jeruzalę „amžina“ ir „nedaloma“ Izraelio sostine. Tačiau tarptautinė bendruomenė, minėtų rezoliucijų ir kitų susitarimų šviesoje, nepripažino Izraelio suvereniteto užimtose teritorijose, taip pat ir Jeruzalėje, nes tai kenktų dviejų valstybių sprendimui ir spaudimui Izraeliui jį priimti. Beveik šimto ambasadų buvimas Tel Avive, tarp jų ir JAV, buvo tokios nuostatos išraiška. Todėl JAV ambasados perkėlimas Į Jeruzalę, kur jau veikia amerikiečių konsulatas, reikštų lūžį tokioje nuostatoje, kurios iki šiol laikėsi visas pasaulis. Jai pritarė Šventasis Sostas, vyskupų konferencijos JAV ir Europoje taip pat yra daug kartų pritarusias tokiai nuostatai.

Kita vertus, tai nėra perkūnas iš giedro dangaus. Izraelis ilgai ir kantriai įtikinėjo savo partnerius ir sąjungininkus pripažinti Jeruzalę jo sostine ir dar 1995 metais JAV kongresas balsavo už tai, kad ambasada būtų perkelta į Jeruzalę, leidžiant prezidentui pratęsti, kas šešis mėnesius, ambasados buvimą Tel Avive, iki pat šios dienos. Tad dabartiniam JAV lyderiui pakanka tiesiog nebepasirašyti naujo pratęsimo, kad būtų pradėtas ambasados perkėlimo procesas. O kad būtent taip žada pasielgti, Trumpas ne kartą minėjo savo rinkimų kampanijos metu ir jo paskirtas žydų kilmės ambasadorius į Izraelį neslėpė, kad tokia ir jo svajonė. Be to, apie „Vakarų Jeruzalę“, kaip Izraelio sostinę, yra kalbėjusi ir Rusija, prieš keletą mėnesių apie galimybę perkelti ambasadą į Jeruzalę kalbėjo ir Australijos Užsienio reikalų ministrė. Vis tik, politinės analizės „Washington Institute“ analitikų nuomone, JAV prezidentas vargu ar panaudos, kalbėdamas apie Jeruzalę, žodį „nedaloma“ ir turbūt pridurs, kad miesto ribos ir statusas toliau išlieka palestiniečių ir Izraelio derybų tema. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.