Bažnyčių Jeruzalėje lyderiai: neatsisakykime Jeruzalės tarptautinio statuso

Gruodžio 6 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad atėjo laikas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, kaip faktiškai jau yra daug metų. JAV ambasada iš Tel Avivo bus perkelta į Jeruzalę, kaip šio pripažinimo pasekmė. Atsižvelgdamos į pradinį susitarimą 1947-aisiais  Jungtinių Tautų Organizacijoje, visos valstybės iki šiol ambasadas buvo atidariusios Tel Avive, tokiu būdu išreikšdamos, jog nepripažįsta Izraelio pretenzijų į Jeruzalę ir kitas užimtas teritorijas. Tad Trumpo sprendimas tapo lūžiu septyniasdešimt metų išlaikytoje nuostatoje.

„Prancūzija nepritaria Jungtinių Valstijų sprendimui. Prancūzija palaiko dviejų valstybių sprendimą (...) su Jeruzale kaip abiejų valstybių sostine“, parašė Prancūzijos prezidentas Macron, panašiai pasisakė ir daug kitų tarptautinės bendruomenės lyderių. Pačioje Palestinoje, kaip ir reikėjo tikėtis, jau kilo riaušės ir susirėmimai su Izraelio tvarkos palaikymo pajėgomis, ir tai tik pradžia. Palestiniečių lyderiai pareiškė, kad prezidento Trumpo sprendimas yra „mirtinas“ smūgis taikos procesui, derybų potencialui ir dviejų valstybių sprendimui, kad jie atmeta tolimesnį JAV tarpininkavimą ir kad pakvies trečiajai „intifadai“ – masiniam pasipriešinimui, kokie jau buvo surengti anksčiau.

Tikslumo dėlei reikia pridurti, kad prezidento Trumpo sprendimas patvirtina 1995 metų JAV kongreso sprendimą dėl ambasados perkėlimo į Jeruzalę, kuris iki šiol buvo atidėliojamas. JAV prezidentas taip pat pabrėžia, jog neužima pozicijos „dėl galutinio statuso“, kuris turi būti abiejų šalių derybų rezultatas, panašiai, nepasisako dėl ribų ar sienų. Šie žodžiai nesutampa su Izraelio retorika, kuriam Jeruzalė yra „vieninga“ ir „nedaloma“ sostinė. „Jeruzalė šiandien yra – ir turi likti – vieta, kur žydai meldžiasi prie Vakarinės sienos, kur krikščionys lanko Kryžiaus kelio stotis ir kur musulmonai garbina Al-Aqsa mečetėje“, rašoma Trumpo pranešime.

Šių metų lapkričio pradžioje JAV kongrese pakviestas pasisakyti žydų diplomatas Dore Gold įtikinėjo pripažinti Jeruzale Izraelio sostine ir dėl to, kad tik „laisvas ir demokratiškas Izraelis apsaugos Šventąsias didžiųjų religijų vietas Jeruzalėje“, užsimindamas, kad musulmoniškas mentalitetas nėra toks atviras, nekalbant jau apie tas islamiško ekstremizmo ir džihadizmo tendencijas, kurios ragina naikinti ir griauti kitatikių šventoves ar užginčija pačią Izraelio, kaip žydų valstybės, egzistavimo idėją. Dore Gold nuomone Jeruzalės „tarptautinis statusas“ yra nuo pat pradžių mirusi idėja.  

Tuo tarpu trylika krikščionių Bažnyčių lyderių iš Jeruzalės gruodžio 6-ąją adresavo laišką JAV prezidentui, kuriame rašo: „Mūsų iškilmingas patarimas ir prašymas Jungtinėms Valstijoms yra ir toliau pripažinti tarptautinį Jeruzalės statusą. Bet koks staigus pasikeitimas lems neatitaisomą žalą“. Laišką pasirašo graikų ortodoksų ir armėnų ortodoksų patriarchai, lotynų patriarchato, koptų ortodoksų, sirų ortodoksų, etiopų ortodoksų, graikų melkitų apeigų katalikų, maronitų ir episkopalų patriarchatų bei Bažnyčių arkivyskupai, Pranciškonų Kustodas, liuteronų ir sirų katalikų vyskupai, armėnų katalikų bendruomenės lyderis.

Popiežiai ir Šventojo Sosto diplomatija taip pat nuosekliai rėmė ir remia specialų Jeruzalės statusą, atsižvelgiant į jos sakralią reikšmę žydams, krikščionims ir musulmonams, į universalią religinę ir kultūrinę vertę visai žmonijai. Šių metų spalio 20-ąją arkivyskupas Bernardito Auza, nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, pažymėjo, kad „Šventasis Sostas nori dar kartą patvirtinti istorinį Jeruzalės status quo, atitinkamai JT rezoliucijoms, ir atmeta bet kokia vienpusę priemonę jam pakeisti. Laisva prieiga prie sakralių vietų turi būti užtikrinta visiems trijų monoteistinių religijų išpažinėjams“. Tą patį pakartojo popiežius Pranciškus gruodžio 6 dienos bendrojoje audiencijoje: „Negaliu nutylėti savo didelio susirūpinimo pastarosiomis dienomis susidariusia padėtimi. Kreipiuosi karštu raginimu, kad visi gerbtų miesto status quo, suderinamai su Jungtinių Tautų rezoliucijomis“. (Vatikano radijas)