Kun. Sáez Martín apie misionierystę Turkmėnijoje

„Pagrindinė tema, apie kurią kalbu pamokslaudamas Turkmėnijos katalikams – „būsite kaip Dievas“: šia fraze velnias gundė Adomą ir Ievą. Jų klaida buvo ta, kad jie norėjo būti kaip Tėvas, tačiau darydami viską patys ir nutoldami nuo Jo. Kūdikėlis Jėzus atėjo mus išmokyti, kad galime būti šventi kaip Dievas, nes jis to nori – Kalėdos mums primena, kad Jėzus atėjo palydėti mus šiame šventumo kelyje“. Taip agentūrai „Fides“ pasakoja kunigas Diego Sáez Martín, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vienuolijos oblatas. Jis šiomis dienomis Ašchabade pamokslavo ir šventė Kalėdas kartu su broliais misionieriais, gyvenančiais Turkmėnijoje bei vietos katalikais.

Misionieriaus pamokslavimas remiasi giliu katalikų turkmėnų gyvenimo pažinimu – kunigas Diego čia lankėsi jau nebe pirmą kartą. „Pirmą sykį atvykau čia kaip katechetas padėti pasirengti 2007 m. Velykoms. Kai pamačiau iš arčiau žmonių situaciją ir poreikius, paprašiau vienuolijos vyresniųjų kad mane siųstų į Ašchabadą. Taip pragyvenau čia tris metus, nuo 2010 iki 2013“, prisimena kunigas. Misionierius apibūdina misiją šioje musulmonų daugumos šalyje kaip „gražiausią gyvenimo patirtį, kur suteikė galimybę gyventi kaip pirmieji apaštalai“: kunigas patyrė ką reiškia eiti skelbti Kristų tokioje vietoje kaip Turkmėnija, kur reikia pradėti nuo nulio, kur nėra bažnyčios, nėra struktūrų. „Kalbėjau apie Evangeliją ir aiškinau tikėjimo tiesas žmonėms, kurie niekada nebuvo apie tai girdėję. Sakyčiau, kad tarsi tapau šių dienų apaštalu. Tai sunki užduotis, tačiau graži“, - pasakoja misionierius Martin. Šį kartą Turkmėnijoje jis liks iki sausio 6 d., Viešpaties Apsireiškimo šventės, kai bus simboliškai šventinamos Trijų Karalių dovanos.

Kalėdas katalikų bendruomenė šventė oblatų namuose Ašchabade, kur rinkosi katalikai ir iš kitų miestų, kad išgyventų Šventų Kalėdų bendrystę.

Turkmėnijoje, kuri turi daugiau nei 5 milijonus gyventojų, 90 procentų yra musulmonai. Katalikų Bažnyčia buvo atkurta 1997 m. Jono Pauliaus II troškimu. Turkmėnų vyriausybė ją pripažino 2010 m. (Vatikano radijas)