2017-12-29 17:18:00

"Fides": 2017 metais gyvybes prarado 23 katalikų sielovadaninkai


Katalikų žinių agentūra „Fides“ ir šiais metais paskelbė skaičių katalikų sielovados darbuotojų – dvasininkų, vienuolių ir pasauliečių – kurie mirė smurtine mirtimi 2017 metais. Jie nevadinami kankiniais siaurąja prasme, nes dažniausiai buvo nužudyti bandymų apiplėšti metu. Kita vertus, būtent dėl savo sielovadinių pareigų jie neretai darbavosi materialiai ir moraliai degradavusioje aplinkoje, žinodami, kad jiems gali grėsti pavojus. Nėra reti atvejai, kai įsiveržiama į vienuolių ar misionierių namus, žinant, kad jie padeda išlaikyti parapijas, ligonines, mokyklas, įsivaizduojant, kad jų namuose guli didelės sumos pinigų, o surandama vos keliasdešimtis dolerių, nes, būtent, visi turimi pinigai yra aukojami žmonių labui. Siekiant išgauti informaciją ar atsikratyti liudininkų, aukomis tampa ir patys misionieriai. Tai dramatiškos ir beprasmės mirtys žmonių, kurie dažnais atvejais būna paaukoję dešimtis metų bendruomenės labui.

Pasak „Fides“, 2017 metais gyvybės neteko trylika kunigų, vienas vienuolis, viena vienuolė ir aštuoni pasauliečiai, dvidešimt trys asmenys. Vienuolika iš jų – Amerikoje, dešimt Afrikoje, du Azijoje. Nuo 2010 metų nužudyta beveik puspenkto šimto sielovados darbuotojų. Šioje statistikoje pirmauja Lotynų Amerika: daug kunigų ar vienuolių čia žuvo ir todėl, kad išdrįso kritikuoti nusikaltėlių susivienijimus, korumpuotą valdžią.

Viena iš 2017 metų aukų tapo Helena Kmiec iš Krokuvos arkivyskupijos. Ši jauna, 25 metų mergina iš Lenkijos buvo nužudyta sausio 25-ąją dieną Kočabamboje, centrinės Bolivijos mieste. Ji buvo aktyvi pasaulietė, dalyvavusi parapijos veikloje, evangelizavimo akcijose pačioje Lenkijoje, savanoriavusi. Sausio pradžioje į Boliviją ji atvyko kaip Dieviškojo Išganytojo kongregacijos (salvatoriečių) misijos savanorė, šešis mėnesius pasidarbuoti neseniai atidarytuose našlaičių namuose. Netrukus policija suėmė jauną vaikiną, bet jau su kriminalinę praeitimi, ir jo pagalbininką. Žudikas naktį įsėlino į moterų vienuolyno, kur jauna mergina buvo apsistojusi, patalpas ieškodamas ko pavogti. Jo sukeltas triukšmas pažadino savanorę, o jiems susidūrus jis jai keletą kartų smogė peiliu.

Vyriausias iš nužudytųjų, gyvybės netekęs gruodžio 5-ąją,  buvo Marcelito Paez iš Filipinų, 72 metų amžiaus. Šis į pensiją išėjęs kunigas vis dar aktyviai dalyvavo sielovadinėje veikloje ir įvairiose socialinio teisingumo iniciatyvose, atkakliai gindamas nuskriaustųjų teises. Jam buvo surengta tikra pasala, jo bendražygiai įsitikinę, kad jo nužudymas motyvuotas politiškai.

Gruodžio 11 dieną gyvybių neteko trys katechetai: 56 metų amžiaus Joseph Naha, 38 metų John Manye ir 27 metų Patrick, kurie darbavosi Pulka, skurdžioje, iš palapinių ir pašiūrių sudarytoje gyvenvietėje Nigerijoje, netoli sienos su Kamerūnu. Čia  nemaža pabėgėlių ir perkeltųjų. Katechetai dalyvavo susitikime su katechumenais, kai prie vyriausio iš jų, Josepho, katechetu dirbusio jau per tris dešimtis metų, staiga prisiartino dvi jaunos moterys ir stipriai apkabino. Kai kiti du katechetai atskubėjo jam padėti, jos detonavo savižudžio diržą. Tai buvo islamistinės teroristinės organizacijos „Boko Haram“ akcija, kuri jau daug kartų – kartais pasinaudodama smegenų plovimu, kartais nepakeliamu smurtu ir šantažu, į teroristines akcijas menkai saugomose Nigerijos teritorijose pasiuntė moteris ir vaikus.

Agentūra „Fides“ taip pat primena apie pagrobtus kunigus, vienuolius, vienuoles, kurių likimas taip pat dažnai balansuoja tarp gyvenimo ir mirties, kai kurie jau gali būti žuvę. Iki šiol vienos islamistų grupuotės rankose yra vienuolė misionierė iš Kolumbijos Gloria Cecilia Narvaez Argoty, vasario pradžioje pagrobta Malyje. Lapkričio 13-ąją Nigerijoje pagrobtos šešios moterys, trys Kristaus Eucharistinės Širdies kongregacijos vienuolės ir trys kandidatės. Kelios kitos pagrobimo istorijos baigėsi laimingai. Plačiai nuskambėjo kunigo iš Indijos Tomo Uzhunnalilo išlaisvinimas po pusantrų metų nelaisvės. 2016 metais jis buvo pagrobtas Jemene. To paties išpuolio metu buvo nužudytos keturios Motinos Teresės seserys ir dar dvylika žmonių. Tik penkias dienas įkaito dalį, taip pat Nigerijoje, teko patirti kunigui iš Italijos Maurizio Pallù. Apie kitus tris vienuolius afrikiečius, dingusius Kongo Demokratinėje Respublikoje 2012 metais, ar italų jėzuitą Paolo Dall’Oglio, 2013 dingusį Sirijoje, neturima žinių ir laikui bėgant viltis juos išvysti menkėja. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.