2017-12-30 13:12:00

Žengiant į Naujuosius metus


Kastantas Lukėnas

Kalėdų oktavoje ganytojų žodis kvietė dėkoti už gautas malones, įžvelgti šio laiko ženklus ir atsiliepti į mus pasitinkantį vyksmą. Piemenėlių Mišių pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas ragino: „Kiekvienas atraskime savo vietą Išganymo istorijoje“. Valstybės šimtmečio proga jis kvietė apmąstyti savo šalies istoriją, įžvelgti joje Dievo veikimo pėdsakus. Dievo globos ženklas yra tai, kad vyskupas ir kankinys Teofilius buvo paskelbtas palaimintuoju: jis buvo dovanotas šaliai per vieną sunkiausių laikotarpių. Ganytojas priminė, kad prieš valstybės šimtmečio šventę Lietuvos vyskupai Trakuose iškilmingai paaukos Lietuvą Dievo Motinai Marijai. Pasak Vilniaus arkivyskupo, „kiekvienas gali prisidėti prie to, kad Marija tikrai būtų mūsų šalies globėja“. Panašiai kaip Angelo paragintas šventasis Juozapas, reikia „nebijoti parsivesti į namus Marijos“. Marija globoja Lietuvą, tačiau reikia ją parsivesti į kiekvienos šeimos namus per maldą, ypač per Rožinio maldą,– kvietė ganytojas. Jis taip pat pažymėjo, kad netoli Vilniaus katedros pirmą kartą įrengta Benamio prakartėlė: tai kvietimas pagalvoti apie silpniausius mūsų visuomenės narius.

 

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas Kalėdų proga Dievui ir Tėvynei Lietuvai, žengiančiai į Nepriklausomybės 100-mečio jubiliejų, siūlo įteikti tokią dovaną: „Būkime žmonės, „pertekę vilties“. Padovanokime Dievui apsisprendimą žvelgti į savo šeimas, jaunimą ir vaikus mylinčiu žvilgsniu“. „Branginkime tikėjimo Dievu lobį, viltį savo kraštu ir pasitikėjimą savimi. Įkūnykime tai kasdienybėje, kad Kalėdos taptų gyvenimo būdu“, – kviečia Telšių vyskupas.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kalėdų sveikinime linki, „norėti to, ko nori Dievas“. Jis pabrėžia, kad vienytis su Dievo valia padeda malda, kuri „prijungia žmogiškąjį laidą prie dieviškojo variklio“. Švenčiant Kalėdas, Kristaus, gyvenimo Davėjo iškilmę, ganytojas linki: „nėra kito ramybėn vedančio kelio, kaip tik visiškai pasikliauti Dievo valia“.

Antrąją Kalėdų dieną Kaune minėtos ir  Kristaus Prisikėlimo bazilikos konsekracijos metinės. Arkivyskupas Lionginas Virbalas kvietė apmąstyti ryšį tarp Kalėdų žinios ir pirmojo kankinio šv. Stepono minėjimo. Šiandien „net toleranciją skelbiančiose visuomenėse krikščioniškas požiūris yra atmetamas su išankstiniu nusistatymu, krikščionims darosi vis sunkiau gyventi pagal Evangelija paremtus savo įsitikinimus“, – sakė ganytojas. Homilijoje jis priminė, kad pirmasis kankinys šv. Steponas buvo taip pat vienas iš pirmųjų septynių diakonų. Arkivyskupas sveikino nuolatinius diakonus, priėmusius šventimus ir atsakingas pareigas Bažnyčioje, džiaugėsi jų žmonų bei šeimų palaikymu. Jis linkėjo diakonams šv. Stepono pavyzdžiu vykdyti dvejopą užduotį: tarnauti stokojantiems ir drąsiai skelbti Evangelijos tiesą.

Kalėdų metu žiniasklaidoje, kaip įprasta, pagausėja pokalbių su dvasininkais. „Valstietyje“ pakalbintas Metelių klebonas, kanauninkas Vytautas Prajara, ne tik sielovadininkas, bet ir muzikantas, bibliofilas, kultūrininkas, subūręs Lazdijų kraštą garsinančią kapelą. Plačiame interviu jis be kita ko užsimena apie savo kunigiškojo pašaukimo pavyzdį, anuomet Igliaukoje klebonavusį idealistą ir patriotą, šviesios atminties mons. Alfonsą Svarinską.

Prieš Kalėdas įsibėgėjusi „Maltiečių sriubos“ akcija ragino įsitraukti į savanorystę, stiprinti bendruomenės ryšius. Pagal lakų maltiečių posakį, svarbiausi sriubos ingredientai yra gerumas ir pagarba.

Palaimintajam Teofiliu Matulioniui skirtoje svetainėje www.teofilius.lt pranešama apie Šeduvos parapijos namuose įrengtą Palaimintojo memorialinį kambarį.

Lapkričio pradžioje įsteigtas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondas metus užbaigia padėkos Mišiomis ir ataskaita apie įsibėgėjančius darbus: inicijuotas T. Matulionio muziejaus steigimas, vyksta remonto darbai Palaimintojo  tėviškėje Alantoje, renkama archyvinė medžiaga, filmuojama dokumentika.

Kalėdų išvakarėse žiniasklaidos kanalais paskleista žinia apie Vatikano slaptajame archyve atrastus dokumentus, susijusius su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu. Bažnyčios diplomatinę tarnybą einantis mons. dr. Rolandas Makrickas „Bernardinai.lt“ dienraštyje patikslina šią informaciją, sensacingai nuskambėjusią taip pat LRT laidoje „Dėmesio centre“. Mons. R. Makrickas, rengdamas daktaro disertaciją popiežiškajame Šv. Grigaliaus universitete, analizavo Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpį Vatikano slaptajame archyve, o po to šia tema parengė monografiją. Žiniasklaidoje „naujai atrasti“ dokumentai jau publikuoti prieš dešimtmetį italų kalba išleistame leidinyje, kurį galima rasti taip pat M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Bažnyčios diplomatas pristato savo istorinėje monografijoje pateikiamus dokumentus, plačiau paaiškinančius Lietuvos valstybės atkūrimo procesus.

Tarp kalėdinių žiniasklaidos siužetų skambėjo ir aukštų politikų svarstymai apie numanomą popiežiaus Pranciškaus vizitą bei ketinimą ta proga skirti lėšų Kauno arkikatedros renovacijai. Seimo pirmininko veikiausiai su nuoširdžiu užmoju išsakyta mintis „Popiežius turi būti pasitiktas karališkai“, sulaukė kritiškų pastabų. Dr. Vytautas Ališauskas per LRT radiją replikavo, kad popiežius atvyktų ne kaip karalius, o siektų atkreipti dėmesį į marginalizuotus, kenčiančius bei vargstančius visuomenės narius.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenis Vaškelis pasitinka metų virsmą rašiniu „Krikščioniška laiko projekcija“. „Mums svarbu žinoti ne kaip laikas eina, bet kaip elgiamės tose laiko atkarpėlėse, iš kurių audžiamas visas mūsų gyvenimo kilimas, priklausantis Dievui“, – rašo kunigas.








All the contents on this site are copyrighted ©.