Popiežiaus homilija: dviveidžiai ganytojai – Bažnyčios žaizda

„Jėzus mokė kaip turintis galią“, - sako šv. Morkus antradienio Mišių metu skaitytoje Evangelijos ištraukoje. Artumas, nuoširdus rūpinimasis, įsijautimas į žmonių bėdas –šiais bruožais Jėzaus mokymas skyrėsi nuo kitų, sakė popiežius Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Ir kiti mokytojai galbūt sakė tiesą, tačiau jie kalbėjo žiūrėdami į žmones iš aukšto ir jų žodžiai nepasiekdavo širdies. Jėzus kalba su Tėvo suteikta galia ir dėl to jam suprantamos žmonių problemos, skausmai, nuodėmės.

„Jis buvo artimas, suprato. Jis tiesė rankas, gydė, mokė iš arti. Artumas yra ganytojo autoriteto išraiška, artumas yra Tėvo suteiktos galios ženklas. Ganytojas yra artimas Dievui maldoje – ganytojas, kuris nesimeldžia, kuriam nerūpi Dievo artumas, praranda ir savo galią, autoritetą. Ganytojas turi būti artimas ir žmonėms. Jei ganytojas bus toli nuo žmonių, jų nepasieks skelbiama žinia. Reikia artumo, tokio dvigubo artumo. Artumu pateptas ganytojas maldoje dėkoja Dievui už gautas dovanas. Jam rūpi žmonės. Jų nuodėmės, problemos, ligos jaudina ganytoją“.

Rašto aiškintojai, apie kuriuos kalbama Evangelijoje, buvo praradę gebėjimą įsijausti į žmonių bėdas, jie nebuvo artimi nei Dievui, nei žmonėms. Dėl to ir Jėzaus mokyme dažnai girdimi priekaištus tokiems ganytojams.

„Jėzus aiškiai sako: „Visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro“. Jie yra dviveidžiai, gyvena dvigubą gyvenimą. Negražu kai matome tokius dviveidžius ganytojus. Jie yra Bažnyčios žaizda. Jie serga, yra praradę galią ir gyvena dviveidį gyvenimą. Jėzus griežtai juos smerkia. Ne tik sako, kad nereikia sekti jų pavyzdžiu, bet išvadina juos „pabaltintai kapais“. Gražu tik tai ką jie sako, tik išorė, o jų viduje viskas supuvę. Toks likimas laukia ganytojo, kuriam nerūpi Dievo artumas maldoje ir kuris neatjaučia žmonių“.

Tačiau, pasak popiežius, šiems ganytojams niekada nevėlu atsiversti. Dievas ir jiems gali būti gailestingas. „Ganytojui, kuris gyveno atitolęs nuo Dievo ir nuo žmonių aš sakau: „Neprarask vilties. Ne viskas nulemta. Galia, autoritetas, yra Dievo dovana. Jei ganytojas ją prarado, tai bent tenepraranda vilties. Niekada ne per vėlu sugrįžti, atgauti ganytojo galią ir pranašystės dovaną“. (Vatikano radijas)