Popiežius: Su Jėzumi viskas gyvenime virsta vilties priežastimi

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi istoriniame pajūrio miestelyje Uančake, Truchiljo metropolijoje ir arkivyskupijoje, Peru šiaurės vakaruose. Banglentininkų rojumi vadinamas Uančako paplūdimys prie Ramiojo vandenyno yra netoli inkų kultūros archeologinių paminklų. Vietovę garsina ir vietos žvejų nendrinės baidarės „caballitos de totora“, savo išvaizda nė kiek nesiskiriančios nuo tų, kurias prieš tris tūkstantmečius virvėmis susirišdavo dabar jau išnykusių genčių nariai.

Popiežius į Uančaką atvažiavo automobiliu tiesiai iš Truchiljo oro uosto, į kurį atskirdo šeštadienio rytą. Kaip kitose šios popiežiaus kelionės metu lankomose vietose, Šventąjį Tėvą oro uoste pasitiko tautinius drabužius dėvintys vaikai, Truchiljo arkivyskupas pranciškonas Cabrejos Vidarte ir valdžios atstovai, gubernatorius ir trijų miestų merai.

Truchiljo metropolija, dėl švelnaus klimato vadinama „Amžino pavasario miestu“, Simono Bolivaro dekretu buvo paskelbta laikinąja Peru sostine iki Limos miesto išvadavimo. Dabar Truchiljas yra vienas svarbiausių Peru turizmo centrų, žavintis keliautojus tiek senomis kultūromis, klestėjusiomis prieš inkų laikus, tiek ispanų kolonijinio laikotarpio architektūra, įskaitant ne vieną bažnyčią ir arkivyskupijos katedrą.

Metų laikotarpis nuo sausio iki kovo mėnesio paprastai būna labai lietingas, o praėjusių metų pradžioje „El Ninjo“ įtakoje Truchiljo senamiestyje nuo neregėtų potvynių nukentėjo tūkstančiai žmonių.

Popiežius šeštadienį Uančako pajūryje aukotose Mišiose be kita ko pasakė, kad labai norėjo aplankyti Truchiljo gyventojus, nukentėjusius nuo „El Ninjo“ sukeltų potvynių. Tebevargsta daugelis šeimų, ypač tos, sakė popiežius, kurios ligi šiol negalėjo atstatyti gyvenamųjų namų.

Šios žemės primena Evangelijos skonį, sakė Pranciškus. Pirmieji mokiniai, visai kaip daugelis jūsų, pragyveno iš žvejybos. Visai kaip apaštalai, taip pat jums puikiai žinoma gamtos galia ir esate patyrę jos smūgius. Apaštalai audras patyrė ežere, o jūs jas patiriate iš „pajūrio Ninjo“.

Popiežius kvietė Mišių dalyvius sudėti ant Eucharistijos puotos stalo visus sunkumus, kurie kartais net verčia suabejoti tikėjimu. Pabūkime su Jėzumi. Jis žino žmogaus kentėjimus ir išbandymus. Jis perėjo visus kentėjimus, kad galėtų palydėti mus mūsų kentėjimuose. Nukryžiuotas Jėzus trokšta būti arti kiekvienos skausmingos patirties, kad ištiesęs ranką padėtų mums vėl atsistoti. Jis įžengė į žmonijos istoriją, panoro dalytis mūsų gyvenimo kelione ir paliesti mūsų žaizdas. Turime Dievą, kuris nėra svetimas tam, ką jaučiame ir kenčiame, bet priešingai, skausme Jis ištiesia mums savo ranką.

Sekdamas Mišių Evangelija, popiežius kvietė prisiminti kas įvyko mergaitėms, naktį su žibintais laukusioms jaunikio: užmigusios mergaitės pasigirdus triukšmui atsibudo ir ėmė taisytis žibintus, tačiau kai kurios suprato, kad joms pritrūko aliejaus apšviesti kelią tamsoje, o kitos, prisipildė aliejaus ir nuėjo pas jaunikį. Kiekviena iš šių mergaičių parodė „ko prisipildė savo gyvenimą“.

Tas pats įvyksta su mumis. Tam tikru momentu pastebime ko pripildėm savo gyvenimą. Todėl taip svarbu gyvenimą pripildyti to aliejaus, kuris leidžia uždegti mūsų žibintus įvairiose tamsos situacijose ir atrasti kelią, kuriuo galėtume eiti pirmyn.

Popiežius sakė žinantis, kad smogus „El Ninjo“, šio krašto gyventojai sugebėjo imtis priemonių, nes turėjo pagalbos ir solidarumo „aliejaus“, kuris leidžia vieni kitiems padėti kaip tikriems broliams. Solidarumo ir dosnumo „aliejus“ leido veikti ir eiti sutikti Viešpatį nesuskaičiuojamais pagalbos darbais. Evangelija pasakoja apie paikas mergaites, kurios lemtingą valandą turėjo ištuštėjusius žibintus ir neturėjo to svarbiausio dalyko, kuris leistų atrasti tikrojo džiaugsmo kelią. Jos liko už puotos durų. Tai yra dalykai, sakė popiežius, kurių negalima padaryti staigiai ir jų negalima nupirkti. Bendruomenės siela vertinama pagal tai, kaip sugeba susivienyti ieškodama spendimo iškilusiems sunkumams, priešiškumams, siekdama palaikyti gyvą viltį.

Popiežius Mišių homilijoje kalbėjo ir apie Peru bei jos gyventojus sukrečiančias organizuoto smurto „audras“. Jos meta iššūkį mums, kaip bendruomenėms ir išbando mūsų dvasines vertybes. Šių audrų pasekmėje plečiasi nesaugumas, neužtikrintas ugdymas ir nedarbas, ypač jaunimo, neleidžiantis gyventi oriai, gyvenamo būsto stoka, dėl kurių šeimų gyvenimas tampa nepastovus ir nesaugus, kaip ir daug kitų sunkių situacijų, kurios tarsi baisiausi potvyniai sugriauna pasitikėjimo ryšius, kurių taip reikia siekiant sukurti paramos ir vilties tinklus. Tai potvyniai užgriūva sielą ir reikalauja, kad turėtume aliejaus jų sprendimams.

Kaip išgyventi šias audrų situacijas ir padėti jaunajai kartai jas įveikti? Noriu jums štai ką pasakyt, tęsė popiežius Pranciškus: nėra kitos geresnės išeities už nurodytą Evangelijoje: ji vadinasi Jėzus Kristus. Visuomet užpildykite savo gyvenimus Evangelija. Raginu, kad būtumėt bendruomenė, kuri leidžiasi būti Viešpaties patepta šventosios Dvasios aliejumi. Ji visa perkeičia, atnaujina, paguodžia. Jėzaus asmenyje esame sustiprinti Dvasios, kad nepriimtume kaip normalumo to, kas kenkia, neleistume „normalizuoti“ to, kas sustingdo dvasią ir atima viltį.

Peru gyventojai, dabartiniu istorijos laikotarpiu neturi teisės leisti, kad iš jų būtų atimta viltis, pasakė popiežius Pranciškus, pavesdamas visus Peru gyventojus Marijos, Dangaus Vartų, globai.

Po Mišių popiežius buvo nuvykęs į Truchiljo miesto kvartalą „Buenos Aires“, kurio gyventojai prieš metus ypač stipriai nukentėjo nuo „El Ninjo“ sukelto potvynio. (Vatikano radijas)