2018-01-21 07:39:00

Popiežius kunigams ir vienuoliams: Atsiminkime akimirką kai Viešpats į mus pažvelgė


Šeštadienį po pietų popiežius gerą valandą praleido su Peru kunigais, seminaristais, moterimis ir vyrais pašvęstaisiais. Susitikimas įvyko Truchiljo vyskupijos kunigų seminarijoje, kuri – įkurta prieš beveik keturis šimtmečius – yra viena seniausių visame žemyne. Popiežius sakė, kad jam skaudu kai mato vyskupus, kunigus ar vienuoles, kurie yra „sutrūniję“, nes praradę šaknis. Dar skaudžiau matyti tokius seminaristus. Tačiau nevėlu atsiversti. Bažnyčia visiems gailestinga. Jėzus atėjo visų mūsų išgelbėti. Kad pašaukimas „netrūnytų“, jis privalo turėti dvejopas šaknis – vienas žemėje, kitas danguje. Apie tai Šventasis Tėvas kalbėjo pasiremdamas evangelisto Jono pasakojimu apie pirmųjų Jėzaus mokinių pašaukimą: buvusieji Jono Krikštytojo mokiniai Jėzuje atpažinę Mesiją, tapo jo mokiniais.

Džiugi tapatybė

„Štai Dievo Avinėlis“ – sako Jonas Krikštytojas, matydamas ateinantį Jėzų. Du mokiniai, lig šiol sekę Joną, jį paliko ir nusekė paskui Jėzų. Jonas gerai supranta, kad ne jis yra Mesijas; jis save suvokia kaip tą, kuris turi paruošti Mesijui kelią, parodyti savo sekėjams Mesiją ir juos paraginti juos sekti. „Taip pat ir mes, pašvęstieji, esame pašaukti ne užimti Viešpaties vietą, bet dirbti kartu su Juo, kalbėjo Pranciškus. Mokinys visada noriai padeda Mokytojui ir tai teikia jam džiaugsmą“. Popiežius pasiūlė pabandyti paprastą psichologinį testą – ar sugebame juoktis iš savęs? Humoras, juokas, padės saugotis prometėjiško požiūrio į save, pasitikėjimo tik savo jėgomis ir įsivadavimo, kad esme už kitus pranašesni. „Broliai ir seserys, sakė popiežius, juokitės bendruomenėse, bet ne iš bendruomenių ir ne iš kitų žmonių. Saugokitės žmonių, kurie mano esą tokie svarbūs, kad net užmiršta kas yra juokas“. Popiežius pasiūlė dvi vaistų rūšis, dvi „tabletes“ – melstis, prašyti džiaugsmo malonės, ir kiekvieną dieną pasižiūrėti į save veidrodyje. Tai nebus narcisizmas, veidrodis parodys, kad esame juokingi, padės neprarasti džiugaus savęs suvokimo.

Pašaukimo valanda

Evangelistas Jonas gerai įsiminė tą akimirką, kuri pakeitė jo gyvenimą. Jis netgi nurodo tikslų laiką: „Tai buvo apie dešimtą valandą“. Susitikimas su Jėzumi perkeičia gyvenimą. Nuo tos akimirkos kalbame apie tai kas buvo „prieš“ ir kas yra „po“. /Visada atsiminkime tą lemtingą dieną ar momentą kai supratome, kad Viešpats iš mūsų laukia ko nors daugiau, atsiminkime tą akimirką kai jis į mus pažvelgė“.

Kalbėdamas apie šį pašaukimo aspektą, popiežius atkreipė dėmesį į šeimos, aplinkos, tautos tikėjimo konteksto svarbą, taip pat liaudies pamaldumo tradicijas, kurios Peru tokios turtingos ir spalvingos. Aš jus prašau, sakė Pranciškus, neužmirškite ir juo labiau neniekinkite paprasto jūsų žmonių tikėjimo.

Užkrečiamas džiaugsmas

Andriejus, vienas iš dviejų buvusių Jono Krikštytojo mokinių, tą dieną tapusių Jėzaus mokiniais, grįžęs į namus sako savo broliui Simonui Petrui: „Radome Mesiją“. Tai pati geriausia žinia kokia jis galėjo pasidalinti. Tikėjimas į Jėzų yra užkrečiamas, neįmanoma jo uždaryti. Susitikimas su Jėzumi savaime virsta misija. Andriejus pradeda apaštalavimą nuo artimiausių žmonių, nuo savo brolio Simono, su kuriuo pasidalija savo atradimo džiaugsmu. „Tikėjimo džiaugsmas mus padaro atvirais kitiems, sakė popiežius. Tikėjimo džiaugsmas, tai džiaugsmas, kuriuo turime dalintis. Jėzus mus pašaukė, kad būtume bendrystės ir vienybės skelbėjai. O tai reiškia, kad turime branginti kitų žmonių įnašą, skirtingumą, kitų charizmas, žinodami, kad kiekvienas Bažnyčioje savo specifiniu indėliu pasitarnauja kitiems ir kad kiekvienam reikia ir kitų indėlio. Saugokimės pagundos būti „vienturčiais vaikais“, norinčiais visko tik sau, nemokančiais dalintis“. Popiežius įspėjo prieš pavojų patekti į autoritarizmo spąstus. Kariuomenėje yra pakankamai seržantų; Bažnyčioje jų nereikia. Reikia visada atsiminti, misija tai tarnavimas. Labai svarbus jaunos kunigų ir vienuolių kartos dialogas su vyresniąją karta. Popiežius pacitavo iš vieno nuncijaus išgirstą afrikietišką patarlę, kad „jaunimas eina gretai, bet senoliai žino kelią kur eiti“.

Savo kalbą popiežius baigė raginimu visada atsiminti savo šaknis, būti dėkingais ir džiugiais Dievo tautos tarnais. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.