Popiežiaus audiencijos teologams „Bažnyčios tarnystėje“

Dviejų penktadienio, sausio 26 dienos popiežiaus audiencijų dalyviai buvo teologai, tarnaujantys Bažnyčiai. Vienoje audiencijoje Šventasis Tėvas priėmė Tikėjimo Mokymo kongregacijos metinio suvažiavimo dalyvius, o kitoje – Popiežiškosios teologijos akademijos narius.

Kreipdamasis į Tikėjimo Mokymo kongregacijos suvažiavimo narius, per aštuoniasdešimt asmenų, popiežius padėkojo už jų „delikačią tarnystę“ ir ryšį su Petro Įpėdiniu, kurio uždavinys yra stiprinti brolius tikėjime ir Bažnyčią vienybėje. Pranciškus taip pat dėkojo už kasdienę paramą vyskupams ginant tikrą tikėjimą ir sakramentų šventumą, padedant ištirti sunkiausius nusikaltimus prieš sakramentus ar atsakyti į klausimus dėl santuokos negaliojimo.

Šie įvairūs Kongregacijos uždaviniai dar reikšmingesni „takiame ir kintančiame“ horizonte, kuris būdingas šiandienos asmenų savęs supratimui ir įtakoja jų egzistencinius bei etinius pasirinkimus. „Žmogus šiandien nebežino kas jis yra ir jam sunku atpažinti koks elgesys yra geras“, - sakė Pranciškus, pabrėždamas, jog Kongregacijos uždavinys yra priminti asmens transcendentinį pašaukimą, jo proto sąsajas su tiesa ir gėriu, kurias nušviečia tikėjimas į Jėzų Kristų. Žmogaus proto atsivėrimas Dievo šviesai kaip niekas kitas padeda asmeniui pažinti save ir Dievo sumanymą pasauliui.

Vertingi, anot Šventojo Tėvo, yra Tikėjimo Mokymo kongregacijos tyrinėjimai apie krikščionišką išganymą, atsakant į tam tikras naujo pelagianizmo ir gnosticizmo tendencijas, kurios yra išraiškos individualizmo, manančio, kad galima išsigelbėti savo jėgomis. „Mes, priešingai, tikime, kad išgelbėjimas glūdi ryšyje su prisikėlusiu Kristumi, kuris, per Šventosios Dvasios dovanojimą, mus įvedė į naują santykių su Tėvu ir žmonėmis tvarką“, - pažymėjo popiežius. Jis paminėjo ir kitus Kongregacijos darbo laukus: visapusišką antropologiją, klausimus dėl paskutinėje gyvenimo stadijoje esančių ir nepagydomų ligonių. „Sekuliarizacijos procesas, suabsoliutinęs autodeterminacijos ir autonomijos sąvokas, daugelyje šalių lėmė augančią eutanazijos paklausą, kaip žmogaus galios gyvybei ideologinį patvirtinimą“, tokiu būdu sąmoningą gyvybės nutraukimą pristatant kaip „civilizuotą“ pasirinkimą, pažymėjo Šventasis Tėvas. Tačiau ten, kur „gyvybė vertinama ne dėl savo orumo, bet dėl veiksmingumo ir produktyvumo, visa tai tampa įmanoma. Tokiame scenarijuje reikia pakartoti, kad žmogaus gyvybė, nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, yra vertinga, tad neliečiama“. Šiuolaikiniam žmogui, pridūrė popiežius, sunku priimti skausmą, kentėjimą, gyvenimo ir mirties prasmę. Dėlto jam taip pat sunku gyventi gerai ir pasitikint ateitimi. Tad pagrįstos vilties žvilgsnis į tikrovę yra Bažnyčios tarnavimas šiuolaikiniam žmogui. Tikri ganytojai nepalieka žmogaus vieno, praradusio kryptį, klystančio, tačiau per tiesą ir gailestingumą padeda atpažinti gėrį. Reikia ištiesti ranką savo orumo jausmą praradusiam žmogui, padedant atrasti meilią Dievo tėvystę ir kelius žmoniškesnio pasaulio kūrimui. Tai yra didis sielovadinis uždavinys tiek šiai Kongregacijai, tiek bet kuriai sielovadinei Bažnyčios institucijai.

*

Kitoje audiencijoje Pranciškus pasveikino Popiežiškosios teologijos akademijos narius, iš anksto sveikindamas juos su šių metų balandžio 18 dieną sukaksiančiu Akademijos trijų šimtų metų jubiliejumi. „Trys gyvavimo amžiai yra reikšmingas pasiekimas, bet jie neturi tapti proga narcicizimui ar nostalgiškam gręžiojimuisi į praeitį. Tai greičiau stimulas naujam sąmoningumui apie savo tapatybę ir savo misijos Bažnyčioje postūmiui“, - kalbėjo popiežius penkiasdešimčiai savo audiencijos svečių. Jis priminė, kad Akademija gimė siekiant Bažnyčios žmonėms suteikti išsilavinimą, kurio tuo metu, kitose institucijose, trūko. Kai formacijos problema išnyko, Akademija tapo teologu sambūriu, kuris tiria vieną ar kitą svarbią problemą: toks jos pobūdis ir šiandien. Akademijos narių sudėtis atspindi Bažnyčios visuotinumą. Virš aplinkybių kaitos vienas Akademijos bruožas išlieka toks pat: ji tarnauja Bažnyčiai skleidžiant, žadinant ir palaikant įvairias tikėjimo į Kristuje apsireiškusio Dievo protingumo formas, liekant ištikimai Bažnyčios Mokymui, atvirai kultūrai ir jos iššūkiams.    

Įvairūs Akademijos ryšiai su kitomis katalikiškomis ir nekatalikiškomis ugdymo įstaigomis iliustruoja, pasak popiežiaus, kaip ji turtėja ir turtina kitus santykių tinkle, o ne izoliacijoje. Pranciškus palinkėjo, kad Akademija ir toliau būtų teologijos, filosofijos ir mokslų susitikimo vieta, kad Evangelijos sėkla duotų dar daugiau vaisių plačiame pažinimo lauke. (Vatikano radijas)