Pranciškus: Tikėjimą perduodame liudydami ir skelbdami

Kaip perduoti tikėjimą? Popiežius Pranciškus rytmečio Mišių homilijoje penktadienį kvietė sekti apaštalo Pauliaus pavyzdžiu, pagal Mišių skaitinį, kuriame apaštalas kreipiasi į savo mokinį Timotiejų. Tikėjimo perdavimui negelbsti krikščionių apkalbos ir šmeižtas, kurio apstu parapijų bendruomenėse. Ir vaikus reikia nuo pat mažens mokyti kaip gražiai žegnotis, ne šiaip sau, rankos mostagavimu ore.

Apaštalas Paulius prisimena Timotiejaus „nuoširdų tikėjimą“. Remdamasis tekstu popiežius išskyrė tris žodžius, leidžiančius suprasti kaip perduoti tikėjimą: būti „sūnumi“, kaip Paulius vadina Timotiejų, būti „motina“ ir „močiute“, ir „liudyti“.

Paulius ugdo Timotiejų „skelbimo kvailumu“, o tai yra Pauliaus tėvystė. Skaitinyje minimos ašaros, nes Paulius nesušvelnina savo skelbimo netikromis tiesomis, skelbia drąsiai ir tai jį daro Timotiejaus tėvu. Skelbimas negali būti drungnas, pridūrė popiežius.

Skelbimas visuomet yra kaip smūgis, jis sukrečia, tačiau leidžia žengti pirmyn. Skelbimas kvailumu bus aiškinimas, kad Dievas tapo žmogumi, kad paskui buvo nukryžiuotas ir prisikėlė. Tikėjimo skelbime visuomet yra „kvailumo“ pėdsakų. Tačiau mus gundo netikras sveikas protas, vidutiniškumas, drungnas tikėjimas.

Kaip liudyt? Nes tikėjimas perduodamas liudijimu, liudijimas sutvirtina skelbiamą žodį. Apie pirmuosius mokinius sakydavo: „kaip jie vienas kitą myli!“ Pagal tokį apibūdinimą buvo atpažįstami krikščionys. Tačiau šiais laikais parapijose galima prisiklausyti visokių apkalbų: užuot pasakę „kaip jie vienas kitą myli“ sakoma: „kaip vienas kitam odą lupa!“ Liežuvis yra kaip peilis kitam lupti odą! Ne, negalim perduoti tikėjimo apkalbomis ir šmeižtu užnuodytame ore. Reikia liudijimo. Meilės darbus vykdantis tikintysis atkreipia į save kitų dėmesį; kai eina lankyti ligonį yra kitų pastebimas: sukelia norą sužinoti, kodėl žmogus pasirinko šitaip gyventi. Liudijimas užduoda klausimą: kodėl šitaip perduodamas tikėjimas? Todėl, kad tiki, tiki ir seka Jėzaus pėdomis! - sakė Mišiose Pranciškus.

Bažnyčia yra motiniška. Motinos ir močiutės pratęsia Bažnyčios motiniškumą. Tikėjimas perduodamas motinos įsčiose taip, kaip Bažnyčios įsčiose. Popiežius prisiminė pavyzdį senutės vienuolės albanės, komunistinės santvarkos nuteistos įkalinimui. Kartais sargai ją išleisdavę pasivaikščioti ir ji nueidavo prie upės, kur slapta jos laukdavo motinos, atsivedusios vaikus, kad vienuolė juos pakrikštytų upėje.

Apaštalas Paulius laiške prisimena Timotiejaus nuoširdų tikėjimą, kuris buvo perduotas jo močiutės, paskui jo motinos. Dažnai sakoma: to išmoks, kai lankys katekizmo pamokas. „Tačiau mane liūdina, sakė Pranciškus, kai matau vaikus nemokančius persižegnoti. Vietoj to, paišo ženklus ore, nes mama nepamokė, močiutė nepamokė. Dažnai susimąstau apie dalykus, kurių jaunavedžių kursuose moko jaunąją, būsimą motiną: ar pamokina kaip perduoti tikėjimą?“

„Prašykime Viešpatį malonės, kad išmokytų mus kaip liudytojus ir kaip skelbėjus, o taip pat moteris, kaip motinas, kaip perduoti tikėjimą“. (Vatikano radijas)