Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

EŽTT sprendimas dėl Lietuvos atkreipia tarptautinį dėmesį

EŽTT būstinė Stasbūro mieste, Prancūzijoje - REUTERS

2018/02/01 16:08

Sausio 30 dienos sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą byloje UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą (nr. 69317/14). Šiai bylai pagrindus padėjo 2012 metų reklaminė rūbų kampanija, kurioje buvo naudojami vaizdai ir užrašai, apeliuojantys į religinius – krikščioniškus simbolius. Valstybės institucijos ir, vėliau, teismai sutiko su tikinčiųjų priekaištais, kad tai nederama reklama, nurodė ją pašalinti ir skyrė 580 eurų baudą. Tačiau UAB „Sekmadienis“ nesutiko ir su „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ Lietuvoje pagalba toliau tęsė bylinėjimąsi. 2016 metais byla pasiekė Europos Žmogaus Teisių teismą, tikinant, kad Lietuvos valstybės institucijos apribojo išraiškos laisvę, meninę ir komercinę, primetant „vieną religinę moralę“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pripažindamas, kad išraiškos laisvė nėra absoliuti ir kad religiniai simboliai, būdami visuomeninės moralės dalimi, gali būti teisėtai ginami, nutarime rašo, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pasiekta „teisinga pusiausvyra“ ir kad Lietuvos institucijų sprendimas per daug privilegijavo „viešą moralę“ ir tikinčiųjų teises ir per mažai svorio suteikė kitos pusės „išraiškos laisvei“, kad situacija buvo išnagrinėta „nepakankamai“, nenurodant kas ir kaip konkrečiai skaudina tikinčiuosius, kad pati „tikinčiųjų“ sąvoka pernelyg plati. Sprendime taip pat nurodoma, kompensuoti piniginę baudą. Tačiau galutinis taškas dar nepadėtas, nes Lietuva turi teisę į apeliaciją.

Šis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas jau žadina susidomėjimą ne vien Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, nes paliečia daug platesnę, jau dešimtmečiais nagrinėjamą problemą – santykius tarp viešosios moralės, išraiškos ir įsitikinimų laisvės, santykį tarp viešos erdvės ir vienai ar kitai grupei svarbių simbolių, nebūtinai religinių. Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimai reikšmingi visoms 47 šalims, kurios ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Tad galima spėti, kad netrukus pasirodys ne viena gilesnė analizė apie Teismo sprendimą ir panaudotus argumentus. Tuo tarpu savo reakciją paskelbė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Jo pareiškime rašoma:

„Šis Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita. Reklama, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, neturi nieko bendro nei su religijos kritika, nei su nuomonių įvairovės ar idėjų konkurencijos užtikrinimu laisvoje demokratinėje visuomenėje. Teismas šioje byloje negebėjo pastebėti Jėzaus ir Marijos atvaizdų profanacijos komerciniais ir pasipelnymo tikslais“. (Vatikano radijas/ Lietuvos vyskupų konferencija)

2018/02/01 16:08