Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Homilijos

Popiežius: mintys apie mirtį gelbsti nuo iliuzijos, kad esame laiko šeimininkai

Popiežius Pranciškus

2018/02/01 15:20

„Koks mano palikimas, jei Dievas šiandien mane pasišauktų?“ Klausimą ketvirtadienio rytmečio Mišių homilijoje iškėlė popiežius Pranciškus, paraginęs kiekvieną sau į jį atsakyti: verta apie tai susimąstyti, kad galėtume pasirengti, nes nei vienas iš mūsų nepasiliks čia „it relikvija“. Visiems mums skirta eiti šiuo keliu.

Popiežius kvietė nekurti iliuzijų, jog esame „laiko šeimininkai“. Mirtis yra tikra. Mirtis – tai palikimas. Mirtis yra  atmintis, samprotavo Mišiose, kurias aukojo savo namų koplyčioje, popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas homilijoje komentavo Žodžio liturgijos skaitinį apie karaliaus Dovydo mirtį.

Nesame nei amžini, nei laikini. Esame vyrai ir moterys einantys per laiką, per laiką, kuris prasideda ir pasibaigia. Melskimės ir prašykime malonės suprasti laiko reikšmę, kad neliktume gyvenamojo momento įkaitais, užsidariusiais savyje.

Mirtis saisto visus mums, vėliau ar ankščiau, tačiau mirtis ateina.

Esame sugundomi gyvenamos valandos, kuri užvaldo mūsų gyvenimą ir tuo momentu verčia sukinėtis ateities neturinčiame egoistiškame labirinte, vis pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal. Tačiau mūsų ėjimas baigiasi mirtimi, visi tai žinome. Todėl Bažnyčia visuomet stengėsi skatinti žmones, kad susimąstytų apie mūsų pabaigą, apie mirtį.

„Nesu laiko šeimininkas“: padės, jei tai kartosim, nes šie žodžiai - „nesu laiko šeimininkas“ - gelbsti nuo iliuzijos gyvenimą vertinti kaip grandinę, susidedančią vien iš gyvenamo momento grandžių. Tai neturi prasmės. Aš einu žemės keliu ir turi žvelgti į priekį, tuo pačiu suprasti, kad mirtis yra palikimas. Tai nėra materialinis palikimas, o liudijimo palikimas.

Todėl klauskime savęs, koks mano palikimas, jei Dievas šiandien mane pasišauktų? Kokį paliksiu gyvenimo liudijimo palikimą? Tai dėmesio vertas klausimas. Turėtume tam pasirengti, nes, nei vienas iš mūsų nepasiliks čia „it relikvija“. Ne! Visiems mums skirta eiti šiuo keliu.

Mirtis taip pat yra atmintis, iš anksto suteikiama ir suteikianti galimybę susimąstyti - ką būčiau norėjęs šiandien atlikti ryšium su sprendimu, kurį turiu priimti šiandien, apie mano gyvenimo būdą šiandien? Tai iš anksto suteikiama atmintis, ji apšviečia šiandien gyvenamą momentą. Mirties tikrumas leidžia apšviesti spendimus, kurių turi imtis kiekvieną dieną.

„Visiems mums padės susipratimas, kad einame į mirtį“, - baigė homiliją Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas) 

2018/02/01 15:20