2018-02-02 18:29:00

Popiežius: Pašvęstasis gyvenimas gimsta ir atgimsta sutikus Jėzų


Popiežius Pranciškus penktadienio vakarą Šv. Petro bazilikoje aukojo Viešpaties paaukojimo (Grabnyčių) šventės Mišias. Nuo 1997 m. šios šventės proga kasmet minima Pašvęstojo gyvenimo diena, tad ir popiežiaus aukotų Mišių dalyvių dauguma buvo Romoje savo namus turinčių vienuolijų narės ir nariai.

Dievo ir jo tautos susitikimas

„Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Kalėdų minime Viešpaties, atėjusio į šventyklą, susitikimą su savo tauta. Rytų krikščionys šią šventę vadina „Susitikimo švente“ – Dievas kūdikis susitinka su jo laukiančia žmonija“.

Pasak popiežiaus, Jeruzalės šventykloje įvyksta ir skirtingoms kartoms priklausančių žmonių susitikimas ir mainai. Seneliai Simeonas ir Ona pasitinka Mariją ir Juozapą, jaunoji karta semiasi iš senosios kartos išminties. „Marija ir Juozapas šventykloje suranda savo tautos šaknis. Ir tai labai svarbu, nes Dievo pažado išsipildymas tai ne vienkartinis įvykis, skirtas kiekvienam žmogui individualiai, bet yra skirtas visiems kartu ir vyksta istorijoje. Čia jie randa ir savo tikėjimo šaknis, nes tikėjimas tai ne sąvoka, kurios išmokstama iš knygų, bet gyvenimo su Dievu menas, kurio mokomasi iš anksčiau gyvenusių žmonių kartų. Tad šiedu jaunuoliai (Marija ir Juozapas), susitikdami su senoliais, tuo pačiu suranda ir savo šaknis. O senoliai gyvenimo pabaigoje sutinka Jėzų, savo gyvenimo prasmę ir tikslą“. Pasak popiežiaus, šiame susitikime išsipildo Joelio pranašystė: „Jūsų seni žmonės sapnus sapnuos, o jūsų jauni žmonės turės regėjimus“ (Jl 3,1). Šiame susitikime jaunoji karta suvokia savo misiją, o senoliai sulaukia savo svajonių išsipildymo. Ir visa tai įmanoma, nes susitikimo centre yra Jėzus.

Susitikimas su Jėzumi – pašvęstojo gyvenimo pradžia

„Pasižiūrėkime į save, brangūs broliai ir seserys, pašvęstieji, sakė popiežius, kuris, beje, irgi yra davęs vienuoliškus įžadus Jėzaus Draugijoje. Viskas prasidėjo sutikus Viešpatį. Susitikimas ir pašaukimas paskatino eiti pašvęstojo gyvenimo keliu. Turime tai atsiminti. Jei gerai atsimename – matome, kad susitikdami su Jėzumi nebuvome vieni, bet buvo su mumis Dievo tauta, Bažnyčia, jaunimas ir seneliai, kaip šiandien Evangelijoje“.

Šiandieninio gyvenimo skubėjimas dažnai verčia užtrenkti duris galimiems susitikimams. Kartais tai darome iš baimės. Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, prekybos centrų durys visada atidarytos, lygiai kaip visada įjungtas interneto ryšys. „Pašvęstajame gyvenime taip neturi būti: brolis ir sesuo, kuriuos Dievas man duoda, yra mano istorijos dalis, yra dovanos, kurias aš privalau sergėti. Išmanusis telefonas tenesulaukia daugiau dėmesio negu brolio akys. Mūsų projektams tenebūna skiriama daugiau dėmesio negu Viešpačiui. Nes jei visas dėmesys sutelktas į projektus, technikas ir struktūras, pašvęstasis gyvenimas tampa neįdomus ir nieko nesakantis“.

„Pašvęstasis gyvenimas gimsta ir atgimsta susitikus su Jėzumi, tokiu koks jis yra – neturtingu, skaisčiu ir klusniu“, sakė Pranciškus, primindamas du šio susitikimo momentus – Dievo iniciatyvą ir žmogaus atsaką. „Viskas prasideda Dievo iniciatyva; jis pirmas mus myli. O mes, nekeldami jokių sąlygų ir nereikšdami abejonių, atsakome į jo meilę, ryždamiesi gyvenime sekti neturtingu, skaisčiu ir klusniu Jėzumi“.

„Pasaulis siekia malonumų ir tenkina žmogaus „aš“ užgaidas; pašvęstasis gyvenimas – tai niekaip nesąlygojama meilė Dievui ir žmonėms“. „Pasaulis nori daryti tai, ko užsigeidžia;  pašvęstasis gyvenimas nuolankiame klusnume mato didesnę laisvę“. „Pasaulio gyvenimas dažnai palieka žmogų tuščiomis rankomis ir širdimi; gyvenimas sekant Jėzumi pripildo ramybės“.

Nei uždaras misticizmas, nei nesustabdomas aktyvizmas

Simeonas paėmė Jėzų į rankas – skaitome Evangelijoje. „Kaip gera, sakė popiežius, „paimti Jėzų į rankas“ – ne tik priimti į protus ir širdis, bet „paimti į rankas“, glausti Jėzų prie savęs kiekvieną akimirką – maldoje, darbe, prie stalo, kalbant telefonu, mokykloje, padedant vargstantiesiems, visada“. Laikyti Viešpatį ant rankų – tai, pasak Pranciškaus, geriausiais priešnuodis dviem pašvęstajam gyvenimui gresiantiems kraštutinumams – uždaram misticizmui ir nesustabdomam aktyvizmui. Tačiau kartu, pridūrė popiežius, gyvenimas susitikimu su Jėzumi padės saugotis ir kasdieninės rutinos, „paralyžiuojančio normalumo“. „Jei kasdien susitinkame su Jėzumi ir su broliais bei seserimis, mūsų širdis nesijaučia padalinta tarp praeities ir atities, bet taikoje su visais priima Dievo šiandieną“.

„Leisti, kad Jėzus mus sutiktų ir susitikti Jėzų – štai kur gyvo dvasinio gyvenimo paslaptis“, sakė popiežius vienuoliams Grabnyčių šventės Mišių homilijoje.  (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.