Bažnyčios naujųjų laikų kankiniai Alžyre

Po išsamaus tyrimo nebeliko abejonių: Orano vyskupas Petras, musulmonų teroristų nužudytas 1996 metais Alžyre, yra kankinys. Šį Šventųjų skelbimo kongregacijos sprendimą patvirtino popiežius Pranciškus.

Vyskupas Petras Claverie, prancūzas, Domininkonų ordino vienuolis, priėmė skyrimą Orano katalikų vyskupu 1981 metais, gerai suvokdamas ką reiškia krikščioniui gyventi tarp musulmonų. Vyskupas Petras gimė Alžyre, toje šalyje šaknis giliai suleidusioje prancūzų kolonistų šeimoje, studijų metus praleido Prancūzijoje, kur jam kiek pilniau atsiskleidė „Alžyro klausimo“ sudėtingumas. Per penkiolika vyskupavimo Alžyre metų ganytojas subrandino taikingo musulmonų ir krikščionių sugyvenimo nepriklausomame Alžyre viziją. Bendraudamas su Alžyro musulmonų bendruomenėmis jis visuomet atvirai prisimindavo šimtmečius smurto, paženklinusio krikščionių ir musulmonų santykių istoriją, nuo krikščionių Kryžiaus žygių iki musulmonų pasaulio dabartinio požiūrio į Vakarus, laikomus priešu. Vyskupas Petras Claverie, tobulai įvaldęs arabų kalbą, buvo įsitikinęs, jog vienintelis kelias yra dialogo kelias, rašo vyskupo kankinio biografijoje Domininkonų vienuolis t. Jean-Jacques Perennes.

Popiežius patvirtino Šventųjų skelbimo kongregacijos išvadas, kad vyskupas Petras Claverie buvo nužudytas iš neapykantos krikščionių tikėjimui, kaip kiti aštuoniolika krikščionių, vienuolių moterų ir vyrų, Alžyre tapusių musulmonų teroristų aukomis dvejų metų laikotarpyje, nuo 1994 iki 1996. Žinomiausi tarp pastarųjų yra Alžyro trapistų vienuoliai iš Tibhirino vienuolyno, irgi prancūzai, kuriuos musulmonų teroristai, priklausantys „Ginkluotų musulmonų grupuotei“, pagrobė 1996 metais, reikalavo išpirkos, o vėliau barbariškai nužudė. Ligi šiol liko nesurasti jų kūnai, o tik galvos.

Alžyre tuo metu vyko žiaurus pilietinis konfliktas, teroristinės musulmonų organizacijos tikėjosi sukurti kalifatą. Kilo pasipriešinimas, pareikalavęs dviejų šimtų tūkstančių aukų. Užsieniečiams buvo nesaugu, jie buvo raginami išvykti, visi Alžyre tarnavę vienuoliai ir dvasininkai irgi galėjo rinktis sugrįžti į gimtines. Tačiau daugelis nutarė pasilikti ir kentėti su kenčiančia alžyriečių tauta. Tai buvo jų ženklas, kad įmanoma palaikyti draugystę su kitu, išpažįstančiu kitą religiją, pasakė italų katalikų radijui „Inblu“ bylos postulatoriaus, t. Thomas Georgeon.

Apie šias aplinkybes labai aiškiai pasisakė savo dvasiniame testamente vienas iš septynių trapistų kankinių, vienuolyno abatas t. Christian Cherge: „Jei man tektų kada nors, kad ir šiandien, tapti terorizmo, kuris šiuo metu Alžyre gresia visiems svetimšaliams, auka, norėčiau, kad mano bendruomenė, kaip Bažnyčia ir šeima, prisimintų, kad mano gyvenimas buvo pašvęstas Dievui ir šiam kraštui, ir kad jie per šią mirtį prisimintų daug kitų mirčių, irgi įvykusių dėl smurto, bet likusių abejingumo anonimiškume“.

Orano vyskupas Petras Claverie buvo nužudytas 1996 metais kartu su savo vairuotoju, musulmonu, prie vyskupo namų durų, jiems sugrįžus iš apeigų Alžyro sostinėje, kuriomis buvo pagerbtas septynių trapistų vienuolių kankinių atminimas.

Devyniolika Alžyro katalikų kankinių bus paskelbti palaimintaisiais. Beatifikacija, pasak postulatoriaus, galės įvykti Alžyre, Orano katalikų katedroje, kuri buvo vyskupo kankinio Petro sostas. Kunigas pripažino, jog tokiam žingsniu reikės Alžyro vyriausybės sutikimo.

Vyskupo Petro Claverie ir kitų aštuoniolikos kankinių bylos postulatorius įsitikinęs, jog šios bylos „mazgas“ yra susimaišęs krikščionių ir musulmonų kraujas. Šioji kankinystė nėra „prieš“, bet „su“ alžyriečių tauta, nes ir ji daug iškentėjo. Vyskupo ir su juo aštuoniolikos „bendražygių“ kankinystė, krikščionių ir musulmonų pralietas kraujas liudija, kad draugystės ir brolystės ryšys tarp krikščionių ir musulmonų yra galimas, pasakė postulatorius.

Šie palaimintieji kankiniai mūsų laikų pasaulį moko, ką reiškia ištvermė ir ištikimybė. Tarpreliginio dialogo perspektyvoje jie rodo nuolankumo kelią. Gali būti nesusipratimų, tą žino ir popiežius Pranciškus, nes yra neužgijusių žaizdų. Bažnyčia, skelbdama atleidimą ir gailestingumą, to trokšta visam Alžyrui. (Vatikano radijas)