Šeštadienį Italijoje, Vigevane palaimintuoju paskelbtas
Teresio Olivelli. Iškilmingai ceremonijai, kurioje dalyvavo 18 Lombardijos ir iš kitų
Italijos vietų atykusių arkivyskupų ir vyskupų, vadovavo kardinolas Angelo Amato,
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
Tai įvykis, laukiamas mūsų Bažnyčios, kurioje auga
pamaldumas naujojo palaimintojo atžvilgiu: taip Vigevano vyskupas Maurizio Gervasoni
apibūdino nuotaikas, kuriomis vyskupija ruošėsi Teresio Olivelli, tikėjimo kankinio,
nužudyto nacių koncentracijos stovykloje, beatifikacijai.
Tai asmenybė, kurios daugybę briaunų vienijanti gija
- būti silpnųjų pusėje, “silpnųjų gynėjas”. Pasirinkimas, išgyventas iki kankinystės:
Olivelli mirė Bavarijos Hersbruko koncentracijos stovykloje eilinį kartą nuplaktas
sargybinių už artimo meilės liudijimą - už tai, kad savo kūnu užstojo kitą kalinį,
kuris savo ruožtu jau buvo sumuštas.
Tai įvyko 1945 m. sausio 17 d. , kai Olivelli buvo
ką tik suėję 29 metai. Jis buvo gimęs Belagio vietovėje, Šiaurės Italijoje, 1916
m. sausio 7 d. Vaikystėje su šeima ne kartą kraustėsi, kol galiausiai apsigyveno Lomelinoje,
Pavijos provincijoje, šeimos gimtinėje. Buvo aktyvus katalikas, dalyvavo Vincento
Pauliečio bendruomenės veikloje, buvo „Katalikų akcijos” narys, studijuodamas Pavijos
universitete teisę dalyvavo katalikiškų universitetų federacijos veikloje. Jau mokyklos
laikais garsėjo kaip gerasis samarietis, padedantis bendramoksliams ruošti užduotis
ir vykdantis aktyvią karitatyvinę veiklą, užstojantis tuos, iš kurių šaipomasi, lankantis
neturtingųjų lūšnas ir nešantis jiems maistą.
Jo jaunystė prabėgo nelengvu istoriniu momentu, kai
Italijoje valdė fašistinis režimas. Olivelli bandė išgyventi tikėjimą ir tuometinės
politinės valdžios šviesoje. Buvo pakviestas dirbti į Romoje veikiantį Nacionalinį
kultūros institutą, studijų ir įstatymdavystės biurą.
1941 m. išvyko į rytų Frontą Rusijoje, kur šalia vokiečio
kovojusioms italų pajėgoms patyrus nesėkmę, atsidėjo mirštančiųjų dvasiniam palydėjimui.
Grįžęs iš Rusijos, ryžtingai apsisprendė atsiriboti nuo fašistinio režimo, kurį anksčiau
bergždžiai buvo bandęs reformuoti iš vidaus. Kai 1943 m. Italijoje prasidėjo pilietinis
karas, Olivelli įsitraukė į partizaninį judėjimą prieš vokiečių nacių ir italų fašistų
pajėgas. Tarp įkalinimo, pabėgimo ir slapstymosi Olivelli bandė prisidėti prie šalies
atkūrimo, kaip liudija jo įsteigtas žurnalas „Sukilėlis“, kuris skleidė krikščioniškas
idėjas ir kovojo prieš neapykantos kultūrą.
1944 m. balandį suimtas Olivelli buvo išsiųstas į
bent keturias koncentracijos stovyklas, kur galiausiai buvo nužudytas kai savo kūnu
kaip skydu užstojo jauną ukrainietį kalinį.
Bažnyčia, skelbdama Olivelli palaimintuoju, nori išryškinti,
kad ir kokioje aplinkoje veikė, šis tikėjimo ir krikščioniškos artimo meilės didvyris
visuomet gynė ir mylėjo silpnuosius, paskutiniuosius, bejėgius - iki savo gyvenimo
galo, kai savanoriškai paaukojo savo gyvybę vardan Kristaus ir brolių meilės. (Vatikano
radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |