Šv. Mortos konferencijos Vatikane dalyvių lietuvių komentarai

Šv. Mortos grupės konferencijoje dalyvavo gausi lietuvių delegacija: politikos ir policijos atstovai, ganytojai ir sielovadininkai.

Praėjo beveik ketveri metai nuo Šv. Mortos grupės įkūrimo. Kaip ši iniciatyva skleidžiasi? Kaip patraukia žmones ir institucijas?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Galima apie tai kalbėsi pasauliniu mastu; galima kalbėti ir Lietuvos mastu. Pasaulinius mastu iš tiesų matome tam tikrą įsibėgėjimą. Kiekviena šalis turi savo problemas, bėdas. Afrika ar Artimieji Rytai vienaip išgyvena šiuos sunkumus; Pietų Amerika kitaip. Ten kur policija kartu dirba su Bažnyčia, Bažnyčia dažniausiai padeda nukentėjusiems žmonėms, siekia gebėti gyvybes per Caritas, per kitas institucijas. Valstybės irgi kelia šią pasaulinę tragediją, padaro ją žinomą. Mums, Lietuvoje, realybė yra tokia, kad daug mūsų žmonių išviliojami į kažkokį pažadėtą geresnį gyvenimą ir kituose kraštuose tampa vergais – ar prostitucijos vergais, ar dirba fermose nežmoniškomis sąlygomis. Bažnyčia kartu policija Lietuvoje siekia informuoti ypač miesteliuose, kaimuose, kur jaunimas gali būti suviliotas, kad saugotųsi tokių dalykų, neįkliūtų į tuos spąstus. Turime programas, kuriomis siekiame ir informuoti žmones. Yra ir tų, kurie dirba su sugrįžusiais, padeda jiems grįžti į gyvenimą po skaudžių sunkumų. Tad šiame susitikime pirmiausiai pasidalina tie, kurie jau dirba. Gražu matyti, kad toks bendradarbiavimas pasaulyje plečiasi. Žmonės pradeda matyti tuos sunkumus ir nenusisukti nuo jų, bet bandyti ką nors daryti konkrečiai, stabdyti ir  gelbėti tuos, kurie yra patekę į tuos spąstus.

Jei prieš dvejus metus Algirdas Stončaitis šv. Mortos grupės konferencijoje Vatikane dalyvavo kaip Vidaus Reikalų ministerijos kancleris, šį kartą atvyko jau kaip Vyriausybės kancleris, atstovaudamas Lietuvos valstybės pozicijai.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis: Prekyba žmonėmis tai vienas iš aspektų. Mes šiandien turime kalbėti bendrai apie šiuolaikinę vergovę. Deja ir šiandien po dvejų metų į Vatikaną susirinkę atstovai iš trisdešimties šalių konstatavome, kad tai yra besiplečianti problema. Deja. Lygiai tas pats yra ir Lietuvai. Pirmas dalykas tai didžiulė emigracija. Tai mūsų piliečiai. Ir jie susiduria su tiesiogine grėsme. Daugiausiai tai Jungtinėje Karalystėje; Skandinavijos šalyse. Bet, antra vertus, tai besiplečianti problema ir pačioje Lietuvoje, kadangi didėja imigracija į Lietuvą. Atvyksta Ukrainos, kitų šalių piliečiai dirbti įvairiausius darbus. Ir tai bus besiplečiantis procesas. Kartu sutikime, kad didėja grėsmės būtent jiems. Todėl mes čia pristatėme Lietuvos poziciją. O jinai yra tokia, kad skirtingai nuo kitų šalių, šios problemos sprendimą imasi koordinuoti vyriausybė. Kadangi negali veikti viena ministerija, viena žinyba ar nevyriausybinis sektorius, pas mus  vyriausybė imasi konsoliduotojo vaidmens.

Kun. Algirdas Toliatas, Lietuvos policijos kapelionas, taip pat yra šv. Mortos grupės Lietuvoje koordinatorius ir naujų iniciatyvų pradininkas. Jo pastabos:

Kun. Algirdas Toliatas: Kalbant apie šv. Mortos iniciatyvas Lietuvoje, apie šiuolaikinę vergovę ir įvairiausias jos formas, ne vien prostituciją, bet ir išnaudojimą darbe, vaikų išnaudojimą, apie visą prevenciją, kad žmonės neatsidurtų socialinėje atskirtyje, tai pradėtas visai naujas projektas, Mergelės Ramintojos bažnyčios (Vilniuje). Sovietmečiu ji buvo visiškai sugriauta, iš vidaus, išniekinta, suniokota. Galima sakyti – vergystės simbolis, mūsų tautos įkalinimo simbolis, ir kartu išsilaisvinimo. Čia yra tas perėjimo klausimas: kaip mes galime iš savo silpnybių padaryti stiprybę, išmokti iš savo pamokų, sustiprinti savo visuomenę. Kaip ta (Marijos Ramintojos bažnyčia) galėtų tapti integralumo centras, savanoriškumo? Ši bažnyčia priklauso Vidaus Reikalų ministerijai ir globoja statutinius pareigūnus, jų šeimas ir bendruomenę, prevencijos srityje. Labai norisi, kad šioje bažnyčioje institucijos, kartu su bendruomene, kartu su visuomene, galėtų pradėti daryti konkrečius prevencijos darbus. Pirmiausia, kad žmones informuoti, ir išklausyti. Kad konkrečiu atveju galėtų nagrinėti ir pastebėti, kas yra blogai ir ką galima keisti, net ir politiniame lygmenyje. Reikia tai pajausti, pamatyti ir parodyti, kad sąmoningumas augtų. Toks būtų Mergelės Ramintojos centras, galėtų tapti, labai norėtųsi. Mes jį pristatėme (konferencijoje) Vatikane, šią idėją visi labai palaikė, ypač Anglijos vyskupų konferencija. Lieka viltis, kad šie gražūs norai, svajonės, įsikūnytų.

Viena iš konferencijos Vatikane pranešėjų buvo Goda Aleksaitė, Vidaus reikalų ministerijos patarėja. Paprašėme jos pastabų ir prie Vatikano Radijo mikrofono:  

VRM patarėja Goda Aleksaitė: Iš tiesų mūsų pranešimo tikslas buvo dvejopas: pristatyti kas dabar vyksta Lietuvoje, kovojant su šiuolaikine vergyste ir ko mes siekiame ateityje. Galima pasigirti ir pasidžiaugti, kad mes esame pravedę viešųjų ryšių kampaniją šviečiant visuomenę koks blogis yra šiuolaikinė vergystė ir paprastais, aiškiais žodžiai papasakojant kas gi tai yra – nelegalus darbas, priverstinė santuoka. Pasiekėme beveik milijono auditoriją tarp Lietuvos gyventojų, kas yra palyginti daug. Tuo pasidžiaugę, mes kalbėjome kokiu iššūkius turime dabar, ką mes norime padaryti, kad būtų sėkmingiau kovojama su šiuolaikine vergyste, tai yra - pakelti į aukštesnį, institucinį lygmenį. Mes norėtume, kad vyriausybė būtų atsakinga už kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą. Taip pat mes norime įsteigti koordinacinį centrą, kad galėtume sutekti tek valstybės institucijų pajėgas, teisėsaugos, prokuratūros, tiek nevyriausybinio sektoriaus, o taip pat mūsų partnerių Bažnyčios pastangas kovai su prekyba žmonėmis. Ir turbūt pats didžiausias iššūkis – keisti visuomenės suvokimą kas gi yra šiuolaikinė vergystė. Manau, dažnas Lietuvos pilietis, gyventojas, net nesuvokia, kad tai yra vergystė, nesuvokia, kad jisai išvažiuodamas į laukus dirbti, atiduodamas savo pasą ir gaudamas grašius pasibaisėtinose sąlygose jis jau yra vergas. Jis net nesuvokia, kad pirkdamas pigią prekę jisai perka išnaudojamų vaikų pagamintą prekę. Manau, tai yra viena didesnių problemų ką mes turime spręsti. Ir nuo požiūrio keitimosi, pasitikėjimo atsiradimo tarp mūsų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų priklausys, kad mes pasieksime daug daugiau ir mūsų veiksmai turės efektą ir rezultatą.

Konferencijos pranešimų klausėsi, diskusijoje dalyvavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. Savo mintis jis sudėjo į tris punktus.

LR generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris: Europa vis išlieka regionas, kuris diktuoja tam tikras tendencijas ir kovos būdus visam pasauliui. Ir klausant visų pasaulio regionų pristatymų ir pranešimų kaip jie kovoja didžiausias akcentas buvo Europa ir jos sėkminga patirtis. Džiugina Lietuva kaip viena lyderiaujančiųjų inovatyviais būdais. Įtraukimas gyventojų – apie trečdalis išgirdo apie šią problemą, į kurią anksčiau neatkreipdavome dėmesio. Įstrigo vieno anglo policininko pasisakymas, kad „po šių patirčių supratau, ką reiškia pirkti pigią žuvį iš Tailando“. Jei pigu – tai turi klausti kokiomis  sąnaudomis tai pagaminta. O pagaminama išnaudojant žmones, mokant po pusę dolerio per dieną. O čia džiaugiamės, kad gyvename pakankamai gerai. Antras dalykas: Bažnyčia kaip visuomenei atstovaujanti institucija yra kritinis, būtinas partneris ir teisėsauginėje kovoje, nes po šios konferencijos yra visiškai aišku, kad nei Bažnyčia viena, nei teisėsauga viena nepajėgios susitvarkyti su šia problema. Todėl turime būtinai apjungti jėgas ir tik tada mes galime tikėtis sėkmės. Trečias dalykas: esmė – ne bausti, persekioti, uždaryti į kalėjimą, bet pirmiausia kovoti su priežastimis, padaryti visuomenę atsparią šitam blogiui. Nes priešingu atveju čia laimėjusiųjų nebus, visi pralaimėsime.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas Edmundas J. Putrimas, taip pat dalyvavęs konferencijoje Vatikane, tiesiogiai susidūręs su į vergovės tinklą patekusiais žmonėmis ar jų artimaisiais, karštai perspėja:

Prelatas Edmundas Putrimas: Kodėl ši tema labai jautri? Nes liečia mūsų šeimos narius. Negirdime verksmo tų motinų, kurių vaikas yra žuvęs arba dingęs. Mes raginame tėvelius: kalbėkite su savo vaikais. Aiškinkite, kad kelionė nėra nemokama: už ją susimokėti teks labai daug, savo gyvybe, ilgais metais kalėjime. Sakome jaunimui, jog jei prieina neaiškūs žmonės ir kažką žada, tai tegu pasikalba su tėveliais, mokytojais, su policija. Jeigu pastebite, kad kažkas iš jūsų draugų yra įkliuvęs, praneškite tėveliams, praneškite policijai, padėkite savo draugams, kad jie neįkliūtų į tokią nelaimę. (Vatikano radijas)