Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Bendroji audiencija

Popiežiaus katechezė: tikėjimas gimsta ne iš vaizduotės, o iš klausymo

Popiežiaus audiencija

2018/02/14 16:20

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius tęsė katechezių ciklą apie šventąsias Mišias, pirmiausia apie Dievo Žodžio klausymą ir homiliją. Pastaroji yra tarsi pirmojo pratęsimas. Dievo Žodžio klausymas ir homilija yra atsakymas į tikinčiųjų teisę: dvasinę Dievo tautos teisę dosniai pasisemti Dievo Žodžio lobio.

Prieš pasirodydamas šv. Petro aikštėje Pranciškus apsilankė uždaroje Pauliaus VI salėje Vatikane, kurioje pasveikino ligonius ir jų artimuosius, čia atvestus dėl subjurusio oro.

Ačiū už vizitą. Laiminu jus visus, - sakė popiežius. Priminęs, kad salėje esantys žmonės per didelius ekranus matys tai, kas dedasi aikštėje, kaip aikštėje esantys matys žmones salėje, popiežius pakvietė visus kartu su juo sukalbėti „Sveika, Marija“, suteikė palaiminimą ir nepamiršo paprašyti – „melskitės už mane! Nepamirškite! Geros audiencijos“.

Kiekvienas iš mūsų, - kalbėjo popiežius, pradėdamas katechezę šv. Petro aikštėje, - kai einame į šv. Mišias, turime teisę gauti, su kaupu, gerai perskaitytą, gerai ištartą ir gerai homilijoje paaiškintą Dievo Žodį. Tai yra teisė! Ir kai Dievo Žodis nėra gerai perskaitomas, kai diakono, kunigo ar vyskupo pamokslavimas išvėsęs, ši teisė neišpildoma. Viešpats kalba visiems, ganytojams ir tikintiesiems. Jis beldžia į širdis kiekvienam, kuris dalyvauja Mišiose, priklausomai nuo kiekvieno būklės, gyvenimo, amžiaus, situacijų. Viešpats guodžia, kviečia ir žadina naujo ir sutaikyto gyvenimo daigus. Tai daro per savo Žodį. Jo Žodis beldžiasi į širdis ir jas keičia.

Po homilijos reikia palikti laiko tylai, kad gauta sėkla galėtų įsitvirtinti, kad gimtų pritarimas tam, ką Dvasia kiekviename sužadino. Tyloje kiekvienas turi pagalvoti apie tai, ką girdėjo.

Po šios tylos ateina laikas asmeniniam tikėjimo išpažinimui, kuris įsiterpia į visos Bažnyčios tikėjimo išpažinimą. Visi mes, kartu, kalbame Tikėjimo simbolį. Tarp klausymo ir tikėjimo yra gyvybiška sąsaja. Tikėjimas negimsta iš žmonių protų vaizduotės, bet, kaip primena šv. Paulius, „iš klausymo, o klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis“ (Rom, 10,17). Tikėjimas maitinasi klausymusi ir kreipia, Mišiose, į Eucharistijos sakramentą ir jos šventimą. Tikėjimo simbolyje Eucharistija yra susaistoma su krikštu, gautu „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu“, primenant, kad sakramentai yra suprantami Bažnyčios tikėjimo šviesoje.

Atsakymas į tikėjime priimtą Dievo Žodį yra bendras maldavimas, vadinamas „Visuotine malda“, nes joje išsakomi Bažnyčios ir pasaulio poreikiai. Ji dar vadinama „Tikinčiųjų malda“. Vatikano II Susirinkimo tėvai norėjo sugrąžinti šią maldą po Evangelijos ir homilijos, ypač sekmadieniais ir per kitas liturgines šventes, kad visa Dievo tauta melstųsi už valdančiuosius, už stokojančius ir visų išgelbėjimą. Tai yra ir bendros, per krikštą gautos tikinčiųjų kunigystės išraiška.

„Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta“ priminė Jėzaus žodžius, perteiktus evangelisto Jono, popiežius Pranciškus. Po Tikėjimo išpažinimo Visuotinė malda yra tas metas, kai reikia prašyti Viešpaties didžiausių dalykų. Ir Viešpats pažada, kad vienokiu ar kitokiu būdu „jums bus duota“.  Tačiau, pridūrė Šventasis Tėvas, mums sunku tuo patikėti, nors Jėzus yra pasakęs, kad turintis nors ir garstyčios grūdo, tačiau tikrą tikėjimą gali gauti ar padaryti ar didžių dalykų. Todėl, paragino Pranciškus, pirmiausia melskimės: „tikiu, Viešpatie, padėk mano mažam tikėjimui“. Tuo tarpu pasaulio logikai priklausančios pretenzijos ar savanaudiški prašymai iki dangaus nepakyla. Vengtinas ir formalizmas.

Visuotinė malda, kuri užbaigia Žodžio liturgiją, mus ragina savu padaryti žvilgsnį Dievo, kuris rūpinasi visais savo vaikais, - sakė popiežius Pranciškus, užbaigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę. (Vatikano radijas)   

2018/02/14 16:20