2018-02-17 16:04:00

Savaitės apžvalga (vasario 17)


Valstybės atkūrimo šimtmečio proga skambėjo ne tik Lietuvos bažnyčių varpai bet ir ganytojų skelbiamas Dievo žodis. Vasario 16-ąją Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad valstybės kūrimo darbas yra bendrojo gėrio kūrimas, atsiliepiant į Dievo pašaukimą, neatsiejamas nuo asmeninės atsakomybės. Jis kvietė susimąstyti: kokią Lietuvą Dievas nori matyti ateinančiame šimtmetyje? – Tautą, laisvą garbinti savo Kūrėją ir rūpintis bendruoju gėriu, rūpintis ateities kartomis.<...>„Žinome, kokia trapi yra ši laisvė, o kad ją išlaikytum, reikia būti jos vertam. Tačiau giliausia laisvė yra Dievo vaikų laisvė. Tai laisvė atmesti nuodėmę ir rinktis gėrį. Šios laisvės niekas ir niekada negali iš mūsų atimti, jos galima tik savanoriškai išsižadėti“, – sakė Vilniaus arkivyskupas.

Nepriklausomybės šimtmetis Kaune minėtas Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, simbolizuojančioje ir tautos prisikėlimo kelionę. Vasario 16-oji pasitikta 40 valandų adoracija už Lietuvą: šią maldos intenciją skleidė ir tiesiogiai transliavo Marijos radijas. Iškilmingų Mišių homilijoje arkivyskupas Lionginas Virbalas pažymėjo, kad Lietuvos valstybingumo atkūrimas priešiškų aplinkybių, okupacijų sąlygomis buvo neįtikėtinas stebuklas. Jis kvietė įsiklausyti į „Tautiškos giesmės“ mintis: nors joje tiesiogiai neminimas Dievo vardas, ji gali prasmingai prabilti mūsų dabarčiai. Kvietimą semtis stiprybės iš praeities ganytojas susiejo su tikėjimo požiūriu: atminti Viešpaties darbus, atliktus per mūsų tėvus, reiškia Jį šlovinti. Arkivyskupas atkreipė dėmesį į šiandien retokai vartojamą dorybės sąvoką ir kvietė: nepakanka dorybėmis žavėtis – būtina jomis gyventi. Dorybės kelias padėjo Lietuvai išlikti gyvai, nepasiduoti okupantų ideologijai. Dorybės kelyje pajėgsime išlaikyti savo gyvybingumą, jei tik nepasiduosime tam, ką popiežius Pranciškus vadina ideologine kolonizacija, – sakė arkivyskupas Lionginas Virbalas.

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas sveikinimo žodyje nurodo svarbiausias pamokas, atsiskleidžiančias minint atkurtos Nepriklausomybės šimtmetį: „Kiek daug gali žmonių tikėjimas ir pasitikėjimas savimi bei savo kraštu, kaip svarbi yra drąsa siekiant tikslo ir viltis, kad tai pavyks. Tačiau mes taip pat patyrėme, kaip lengvai galime laisvę prarasti ir kaip sunku ją susigrąžinti“. Jis kviečia įsiklausyti į Gavėnios laiko Dievo žodį, primenantį vidinės laisvės ir tvarkos svarbą: tai siejasi su gebėjimu daryti gera kitam žmogui, rūpintis bendrąja gerove. Ganytojas pabrėžia: tai yra laisvos visuomenės pagrindas.

Kaišiadorių vyskupija, kviesdama švęsti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį, didžiuojasi su ja susijusiais trimis Vasario 16-osios akto signatarais: tai kunigai Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis ir pasaulietis Donatas Malinauskas. Šia proga primenamas Katalikų Bažnyčios indėlis kuriant Valstybę, o sovietinės okupacijos metais palaikant laisvės siekį. Tarp iškiliausių vyskupijos pavyzdžių minimas kankinys pal. Teofilius Matulionis, vyskupas tremtinys, kardinolas Vincentas Sladkevičius, lietuvybės puoselėtojas vyskupas Juozapas Kukta.

Šimtmečio jubiliejaus renginiai vyko visoje Lietuvoje. Alytaus rajono savivaldybė praneša apie simbolišką Dainavo apygardos štabo vadavietės bunkerio pašventinimą. Bunkerį pašventino apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana.

Varėnos rajono savivaldybė praneša apie Marcinkonių bažnyčioje atidengtą ir pašventintą biustą šioje bažnyčioje įsimintinai kunigavusiam Nepriklausomybės akto signatarui kun. Alfonsui Petruliui.

Ketvirtadienį Vilniuje Šv. Teresės bažnyčioje buvo aukojamos Mišios už vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvybę ar gyvenimą už Lietuvos laisvę.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje pasakojama apie valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą projektą „Gloria Lietuvai“, laisvės ir prisikėlimo siekį simboliškai išreiškiant bažnyčių varpų skambesiu.

Kitoje publikacijoje mons. dr.  Rolandas Makrickas, tyrinėjęs Lietuvos valstybingumo pripažinimo aspektus Vatikano ir kituose archyvuose, apibendrina Šventojo Sosto indėlį ir paramą Lietuvai XX a. pradžioje.

„Ateitininkų fondas“ tęsia tradiciją Vasario 16-ąją švęsti tarpukario stilistiką primenančiu labdaros pokyliu. Šeštadienį Kaune vykusio renginio prelegentas šiemet buvo prof. Liudas Mažylis. Labdaros renginyje surinktomis lėšomis remiamos katalikiško jaunimo patriotinės ir visuomeninės iniciatyvos.

Kauno kunigų seminarija tęsė kūrybingą užgavėnių „Skersvėjo“ tradiciją. Kaip visada humoro nestokojančiame, šiemetiniame „Šimtmečio skersvėjyje“ užsimota seminarijos bibliotekoje ieškoti dingusio Nepriklausomybės akto, tačiau atrastas ne menkesnės svarbos dokumentas – klieriko nepriklausomybės aktas!

Į šventinius įvykius įsipynė ir netektys. Pas Viešpatį iškeliavo amžiumi vyresnis už atkurtąją Lietuvos valstybę bažnytinės muzikos puoselėtojas, labdaros ir paramos organizatorius mons. Kazimieras Senkus.

Ketvirtadienį Panevėžyje palaidotas vyskupas Juozas Preikšas. Portale „Sekundė.lt“ apie pirmtako tarnystę gerais žodžiais dalijosi vysk. Linas Vodopjanovas ir emeritas vysk. Jonas Kauneckas. Laikraštyje „XXI amžius“ dr. Aldona Vasiliauskienė nekrologe pastebi: vyskupo Juozo Preikšo gyvenimą riboja svarbios Lietuvai datos. Ypač branginęs Švč. M Mariją ganytojas iškeliavo po Tėvynės paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai.

Kastantas Lukėnas








All the contents on this site are copyrighted ©.