Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia Lietuvoje

Lietuvos savaitė. Vasario 24. Vilniaus knygų mugė

Lietuvos savaitė - RV

2018/02/24 17:09

Kastantas Lukėnas: 

„Ypatingų“ naujienų ir komentarų portale „y-news.lt“ kultūros rubrikoje Martynas Vasiliauskas rašo apie nuotaiką nuvilnijus Vasario 16-osios renginiams. Trumpame esė autorius vaizdžiai primena išgyventą bendrystę, džiaugsmą, pasididžiavimą Lietuva, čia pat šmaikščiai sugretina pakilią šventinę nuotaiką su kasdienybės skubotumu bei murmėjimu – laimei, tik įsivaizduojamu. O kad šventinė bendrystė išliktų tvari, jis siūlo paprastą receptą: „Naują šimtmetį pradėkime paprastai: nuo „labas!“

Beje, psichologinio klimato bei jausenos tyrimai patvirtino: Valstybės šimtmetį visuomenė pasitiko gerėjančia nuotaika, „Lietuvoje padaugėjo vienybės ir laimės“.

„Šimtmečio estafetę perima tarptautinė Vilniaus knygų mugė“, šventiškai skelbė žiniasklaidos pranešimų antraštės. „Marijos radijo“ transliuotame kun. Algirdo Toliato pokalbyje su mugės organizatoriais ir skaitytojais nuskambėjo kitas lakus apibūdinimas „Didieji knygų atlaidai“. Pokalbyje pabrėžiama bendruomeniškumo svarba: pokalbių ir susitikimų atmosfera daro šį renginį panašų į reguliariai vykstančias bendruomenės šventes.

Vilniaus knygų mugėje vis ryškiau prisistato krikščioniškosios leidybos atstovai. Didžiausią jų grupę subūrė „Bažnyčios kronikos“ fondas, padrąsintas šios iniciatyvos sėkmės praėjusioje knygų mugėje. Fondo „Bažnyčios kronika“ interneto svetainėje pristatomi mugės dienų fotoreportažai: juose ryškus katalikiškąją žiniasklaidą vienijantis šūkis „Tiesa, kuri išlaisvina“. „Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbinta fondo direktorė Vaida Spangelevičiūtė Kneižienė, beje, turinti daugelio įvairių sielovados renginių koordinavimo patirtį. Ji prisimena analogiškų pavyzdžių apie laužomus išankstinius stereotiopus ir pozityvią žmonių nuostabą susidūrus su katalikiškos žiniasklaidos įvairovę. Šiemet fondas „Bažnyčios kronika“ apjungė 13 katalikiškosios žiniasklaidos atstovų, mugės lankytojams pasiūlyta 18 renginių.

Šie metai LR Seimo nutarimu paskelbti Tėvo Stanislovo, kun. Algirdo Mykolo Dobrovolskio OFMCap metais. Ketvirtadienį LRT Forumo studijoje vykusiame renginyje pranciškonas kun. Astijus Kungys OFM pavadino tėvą. Stanislovą „nežinomu Kovo 11-osios signataru“ ir sakė, kad „nuo Paberžės prasidėjo nauja revoliucija“.

Penktadienį fondo renginiai buvo skirti kankinystės temai ir pal. Teofiliaus Matulionio asmeniui. Susitikimuose dalyvavo kalinimo patirtį pažinę arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, ses. Nijolė Sadūnaitė. Šeštadieniui buvo parinkta šventumo tema, vienas iš renginių buvo skirtas Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo jubiliejui.

Krikščioniškosios literatūros leidėjai būrėsi ne tik fondo „Bažnyčios kronika“ stende, bet prisistatė ir kitose erdvėse. Mugėje savo leidinius atskirame stende pristatė Bažnytinio paveldo muziejus. Į naujų knygų sutiktuves kvietė didžiausia katalikiškosios literatūros leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“, taip pat kiti organizatoriai, nebūtinai pavadinimu nurodantys krikščioniškąją pakraipą. Pavyzdžiui, Kauno apskrities viešoji biblioteka pristatė projektą „Devyni išmanieji pasakojimai apie Kauno bažnyčias“. Pristatymo renginiuose, pokalbiuose bei diskusijose aktyviai dalyvavo ganytojai. Popiežiaus Pranciškaus apmąstymai apie Tėve mūsų maldą šeštadienį pristatyti LRT Forumo studijoje, kur arkivyskupus Gintarą Grušą ir Lionginą Virbalą kalbino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Lietuvai minint Valstybės atkūrimo jubiliejų Vilniaus savivaldybės taryba paskelbė Pal. Jurgio Matulaičio metus – 1918-aisiais jis buvo nominuotas Vilniaus vyskupu. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Irena Petraitienė aprašo lietuvių visuomenės veikėjų pastangas, kad į Vilniaus sostą būtų paskirtas lietuvis ganytojas. Tuometinio marijonų generolo Jurgio Matulaičio prašymai neskirti jo į tautinių ir politinių intrigų veikiamą vyskupystę sulaukė priešingo atsako. Apaštalinis vizitatorius, būsimasis popiežius Pijaus XI, išklausęs argumentus pasakė: „Visa tai patvirtina, kad teisingai išrinkome“.

Vasario „Artuma“ priminė Lietuvos valstybingumo atkūrimo procesą ir Bažnyčios indėlį jame. Istorikas dr. Arūnas Streikus teigia, kad valstybingumo idėjos įgyvendinimas neįsivaizduojamas be to meto naujosios kartos katalikų dvasininkų ir pasauliečių dalyvavimo.

Apie Lietuvą kūrusius dvasininkus rašo Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis nuolatinėje skiltyje „Katalikų šviesa“. Vasario mėnesį pasakojama apie Vasario 16-osios akto signatarus Telšių vyskupą Justiną Staugaitį ir prelatą Kazimierą Steponą Šaulį.

Tarp kitų istorinę atmintį ugdančių skaitinių „Bernardinai.lt“ publikacija primena Kauno katedros  klebono kan. Povilo Dogelio dienoraščius. Laimingai išlikusių ir neseniai išleistų užrašų autorius bendravo su daugeliu atkuriamos Lietuvos valstybės veikėjų.

Minint Lietuvos šimtmetį žvalgytasi į kitose šalyse esančias su lietuvybe susijusias vietas. 70 metų jubiliejų atšventęs Kenebunko Šv. Antano pranciškonų vienuolynas ir svečių namai pateko tarp 10 svarbiausių vietų JAV Naujosios Anglijos ir Vidurio Atlanto regionuose.

Vasario maldyne „Magnificat“ tęsiama pažintis su „šventųjų Lietuva“. Kun. Nerijus Pipiras rašo apie Vilniuje gyvenusį ir dirbusį jėzuitą šv. Andriejų Bobolę, apaštalavimą vainikavusį kankinyste.

Kitame „Magnificat“ straipsnyje rašoma apie mūsų dienų Evangelijos liudijimo iniciatyvas. Sigita Lanauskienė pasakoja apie Zarasų rajone Tiberiados bendruomenės įkurtą naują dvasinės atgaivos vietą – „Tobijo ir Saros namus“.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbinti Josepho Kentenicho šeimos pedagogikos akademiją lankę sutuoktiniai. Šiuo metu Kaune ugdymą tęsia jau 4-oji šios akademijos laida.

2018/02/24 17:09