Šventasis Sostas prašo gerbti žmogaus teises, solidarumo dvasioje

JT Žmogaus teisių taryba paminėjo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos septyniasdešimtąsias metines. Minėjimas vasario 28 Ženevoje buvo proga dar kartą patvirtinti šios deklaracijos, kaip atsparos taško esminę svarbą globalinei ir tarpkultūrinei diskusijai apie žmogaus teises, pagrindines laisves ir žmogaus orumą, pasakė sesijos dalyviams Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JT ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje, arkivyskupas Ivanas Jurkovičius.

Žmogaus teisių deklaracija yra kertinis akmuo ilgame ir sudėtingame žmonijos kelyje, sudavęs tikrą smūgį daugeliui gilių karo šaknų, nes karo dvasia, pagal jos pirmykštę reikšmę, apsireiškia ir plečiasi ten, kur pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės. Tačiau kaip pasakė popiežius Pranciškus diplomatiniam korpusui Vatikane sausio mėnesį, skaudu matyti, kad šiandien, net po septyniasdešimties metų, tiek daug žmogaus teisių toliau pažeidžiamos.

Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje kalbant apie taiką, pažymima, jog visi turi teisę į socialinę ir tarptautinę tvarką, leidžiančią įgyvendinti deklaracijoje skelbiamas teises ir laisves. Tačiau taika nėra tiktai smurto nebuvimas, pažymėjo Šventojo Sosto diplomatas. Taika apimta taip pat bendradarbiavimą ir solidarumą. Siekiant sukurti arba atkurti taiką reikia atkurti teisingumą, kuris prasideda įgyvendinant žmogaus teises, kad gerbiant kito žmogaus teisės, solidarumo dvasioje.

Šie moraliniai principai turi būti vykdomi, nes jie pagrįsti žmogaus orumu, kuris yra visų teisių pagrindas.

Kita vertus, nenoras pripažinti žmonijos prigimties, kuria remiasi visos teisės, yra pagrindinė jų pažeidimo priežastis. Pagrindinės žmogaus teisės yra nedalomos ir visuotinės todėl, kad jos nėra kieno nors suteiktos. Žmogaus teisės, nuo žmogaus prasidėjimo iki natūralios mirties, kyla iš žmogaus orumo ir prigimties. Jos jau egzistuoja dar prieš jų kodifikavimą įstatymuose, sakė arkivyskupas, atstovaujantis Šventajam Sostui tarptautinėse institucijose Ženevoje.

Tuo metu žmogaus teisių visuotinumo pažeidinėjimas kursto pasidalijimą. Popiežius Pranciškus neseniai atkreipė dėmesį į pavojų, jog atsiranda rizika, kad vardan pačių žmogaus teisių gali būti įtvirtintos naujos ideologinės kolonizacijos formos, turtingųjų ir galingųjų nukreiptos prieš neturtinguosius ir silpnuosius.

Kalbėdamas apie religijos ir įsitikinimų laisvę, arkivyskupas Jurkovičius sakė, kad religijos laisvė yra kaip lakmuso popierėlis. Religijos laisvė yra visų kitų laisvių sintezė ir kertinis akmuo. Transversali religijos laisvės prigimtis reikalauja įstatyminės apsaugos, ypač priklausantiems religinėms mažumoms, kurios turi teisę puoselėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją privačiai, viešai ir laisvai be trukdymo ir diskriminavimo. (Vatikano radijas)