2018-03-10 10:36:00

Egipte įteisintos kelios dešimtys bažnyčių


Kaip praneša Egipto Bažnyčių tarybos sekretorius pastorius Refaar Fathi, cituojamas žinių agentūros „Asianews“ pranešime, iš atsakingos ministerijos komiteto, kuriam pirmininkauja pats ministras, gautas nurodymas įteisinti 53 bažnyčias ar kulto pastatus, kurie iki šiol teisinio statuso neturėjo.

Bažnyčių ir kulto pastatų įteisinimas bei būklė yra viena opiausių problemų visiems Egipto krikščionims ir vienas didžiausių lūkesčių iš dabartinės valdžios. Šios problemos šaknys yra religijos laisvė, kuri, nepaisant savo apribojimų, buvo dar labiau sumažinta institucinio ir socialinio diskriminavimo.

Bažnyčių statymą ir remontą reglamentavo 1934 metų įstatymas, kuris leido priešiškai nusiteikusiems politikams ar valdininkams praktiškai užblokuoti ne vien naujų bažnyčių statybą, bet ir senų remontą keleriems, keliolikai ar net keliasdešimčiai metų. Ir tai buvo ne pavieniai atvejai, tačiau bendra taisyklė, ypač ten, kur islamiškos daugumos nusiteikimas prieš krikščionis buvo stiprus. Tokiu būdu kai kur krikščionių bendruomenės sugebėjo pasistatyti naujų bažnyčių, tačiau negalėjo jų registruoti. 

Pastaraisiais kelias metais Egiptas išgyveno didžiulių sukrėtimų ir permainų. 2011 metais buvo nuverstas prezidento Hosnio Mubarako režimas, valdęs kraštą 30 metų. Buvo pradėtos konstitucinės reformos ir buvo surengti parlamentiniai rinkimai, kuriuos persvarą įgijo islamistinės pakraipos jėgos, tuoj pat pradėjusios dar didesnio krašto islamizavimo reformas, nepaisant didelio visuomenės pasipriešinimo, tarp kurių ir krikščionių: Egiptas yra musulmonų daugumas kraštas, tačiau koptai ortodoksai sudaro apie 10 procentų šalies gyventojų. Kitos krikščionių bendruomenės yra mažos.

2013 metais kariuomenė prisidėjo prie islamiškų jėgų remiamo prezidento Mohamedo Morsi nuvertimo, buvo surengti nauji rinkimai, pradėtos naujos konstitucinės reformos, šį kartą demokratine kryptimi. Šiandienis prezidentas, buvęs karinių pajėgų vadas  Abdel Fattah el-Sisi krikščionims ne kartą pažadėjo įtvirtinti modernius religijos laisvės standartus, pripažinti juos lygiateisiais piliečiais su musulmonais ir, kalbant apie praktiką, šalinti kliūtis remontuoti savo maldos namus arba statyti naujus. Savo žodžių jis laikosi, nors demokratėjimo procesai nėra tokie greiti, kaip norėtųsi: ypač tolimesnėse nuo sostinės provincijose. 53 bažnyčių ir maldos pastatų įteisinimas yra pozityvus ženklas, jog ledai pajudėjo. Tačiau, priduriama „Asianews“ pranešime, tai tik pradžia: Egipto ortodoksai, katalikai ir protestantai yra pateikę bent pusketvirto tūkstančio prašymų, liečiančių jų kulto ir maldos pastatus. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.