2018-03-16 09:28:00

Popiežiaus Pranciškaus dėka formuojasi nauja katalikų karta


Popiežiaus Pranciškaus penktųjų pontifikato metinių proga pasirodė nemažai komentarų, analizių, nuomonių apie šį penkmetį. Šįkart - žvilgsnis į jaunimo požiūrį apie Pranciškų.

Jean-Lucas, verslininkas Garde, nedvejodamas giria popiežių Pranciškų.  Jam patinka popiežiaus „atvirumas“ daugeliu visuomenei aktualių klausimų ir jis jaučiasi paliestas popiežiaus „giliai žmogiškos“ laikysenos. Jean-Lucas, šeimos žmogus, yra išklausęs katekizmo kursą, bet tuo jo tikybos mokslai baigėsi. Vis tik jis kaipmat „prarijo“ interviu su popiežiumi knygą „Pranciškus, Politika ir Visuomenė“ parašytą sociologo Dominique Wolton.

Jean-Lucas sako, jog popiežiaus Pranciškaus dėka apie Bažnyčią galvoja daug  pozityviau, tačiau Mišiose Jean-Lucas nebuvo jau senokai ir didelio pokyčio jo santykiui su Bažnyčia popiežius nepadarė.

Yra nemažai tokių kaip Jean-Lucas, kurie labai teigiamai vertina popiežiaus Pranciškaus veiklą. Per savo įžvalgius ir atjautos kupinus žingsnius ir žodžius Pranciškus pasiekė daug toliau už įprastų katalikų ratelių ribų.

Pagrindinės žiniasklaidos priemonės, pritardamos popiežiui, turėjo teigiamą poveikį didžiam skaičiui katalikų, kurie jaučiasi labiau paskatinti liudyti savo tikėjimą, sako Prancūzijos Aržantėjaus Saint-Denis bazilikos rektorius  Guy-Emmanuel Cariot. Jis išryškina jubiliejinius Gailestingumo metus kaip vieną stipriausių pontifikato momentų. Ta proga buvo išstatyta pagerbimui Šventoji Aržantėjaus tunika, kurią per mažiau nei mėnesį aplankė 230 000 piligrimų, ne mažiau kaip 15 000 priėjo išpažinties, kai kurie jų buvo negavę šio sakramento daugelį metų.

Popiežius dar kartą žmonių pamaldumui suteikė garbingą vietą ir daugelis jų buvo padrąsinti pasitikėti Dievu per Atgailos sakramentą, sako kunigas Cariot.

Kitiems popiežius tapo asmeninės dvasinės kelionės katalizatoriumi. Kaip pavyzdžiui Hariui, kuris iš protestantų atsivertė į katalikus „Pranciškaus  dėka“. Taip pat ir praktikuojančių katalikų tarpe jo įtaka didžiulė. Šventojo Tėvo dėmesys ekologijai palietė ir tuos katalikus, kurie ne itin domėjosi aplinkosauginiais klausimais. Pavyzdžiui, Mathildai Chevalier, paryžietei psichologijos studentei, Laudato si tapo patvirtinimu ir padrąsinimu sieti savo rūpestį žeme su tikėjimu.

Tad ar galima kalbėti apie „Pranciškaus efektą“? Be abejonių taip, sako laikraščio „La Croix“ žurnalistai, jei kalbėsime apie Bažnyčios įvaizdį. Tačiau jei svarstysime apie tikinčiųjų skaičiaus padidėjimą ar pašaukimų augimą, sunku pasakyti. Be to, yra dalis katalikų kurie kritiškai žiūri į Pranciškaus nuostatą migrantų ir šeimos klausimais.

Ir nors „popiežiaus manija“, kuri apibūdino pirmąsias jo pontifikato dienas, nebėra tokia gyva, nekyla abejonės, kad Pranciškaus dėka daugėja naujos katalikų kartos žmonių, kuriai rūpi socialiniai dalykai ir įsipareigojimas tikėjimui. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.