Popiežiaus Pranciškaus penktųjų pontifikato metinių
proga pasirodė nemažai komentarų, analizių, nuomonių apie šį penkmetį. Šįkart - žvilgsnis
į jaunimo požiūrį apie Pranciškų.
Jean-Lucas, verslininkas Garde, nedvejodamas giria
popiežių Pranciškų. Jam patinka popiežiaus „atvirumas“ daugeliu visuomenei aktualių
klausimų ir jis jaučiasi paliestas popiežiaus „giliai žmogiškos“ laikysenos. Jean-Lucas,
šeimos žmogus, yra išklausęs katekizmo kursą, bet tuo jo tikybos mokslai baigėsi.
Vis tik jis kaipmat „prarijo“ interviu su popiežiumi knygą „Pranciškus, Politika ir
Visuomenė“ parašytą sociologo Dominique Wolton.
Jean-Lucas sako, jog popiežiaus Pranciškaus dėka apie
Bažnyčią galvoja daug pozityviau, tačiau Mišiose Jean-Lucas nebuvo jau senokai ir
didelio pokyčio jo santykiui su Bažnyčia popiežius nepadarė.
Yra nemažai tokių kaip Jean-Lucas, kurie labai teigiamai
vertina popiežiaus Pranciškaus veiklą. Per savo įžvalgius ir atjautos kupinus žingsnius
ir žodžius Pranciškus pasiekė daug toliau už įprastų katalikų ratelių ribų.
Pagrindinės žiniasklaidos priemonės, pritardamos popiežiui,
turėjo teigiamą poveikį didžiam skaičiui katalikų, kurie jaučiasi labiau paskatinti
liudyti savo tikėjimą, sako Prancūzijos Aržantėjaus Saint-Denis bazilikos rektorius
Guy-Emmanuel Cariot. Jis išryškina jubiliejinius Gailestingumo metus kaip vieną stipriausių
pontifikato momentų. Ta proga buvo išstatyta pagerbimui Šventoji Aržantėjaus tunika,
kurią per mažiau nei mėnesį aplankė 230 000 piligrimų, ne mažiau kaip 15 000 priėjo
išpažinties, kai kurie jų buvo negavę šio sakramento daugelį metų.
Popiežius dar kartą žmonių pamaldumui suteikė garbingą
vietą ir daugelis jų buvo padrąsinti pasitikėti Dievu per Atgailos sakramentą, sako
kunigas Cariot.
Kitiems popiežius tapo asmeninės dvasinės kelionės
katalizatoriumi. Kaip pavyzdžiui Hariui, kuris iš protestantų atsivertė į katalikus
„Pranciškaus dėka“. Taip pat ir praktikuojančių katalikų tarpe jo įtaka didžiulė.
Šventojo Tėvo dėmesys ekologijai palietė ir tuos katalikus, kurie ne itin domėjosi
aplinkosauginiais klausimais. Pavyzdžiui, Mathildai Chevalier, paryžietei psichologijos
studentei, Laudato si tapo patvirtinimu ir padrąsinimu sieti savo rūpestį žeme su
tikėjimu.
Tad ar galima kalbėti apie „Pranciškaus efektą“? Be
abejonių taip, sako laikraščio „La Croix“ žurnalistai, jei kalbėsime apie Bažnyčios
įvaizdį. Tačiau jei svarstysime apie tikinčiųjų skaičiaus padidėjimą ar pašaukimų
augimą, sunku pasakyti. Be to, yra dalis katalikų kurie kritiškai žiūri į Pranciškaus
nuostatą migrantų ir šeimos klausimais.
Ir nors „popiežiaus manija“, kuri apibūdino pirmąsias
jo pontifikato dienas, nebėra tokia gyva, nekyla abejonės, kad Pranciškaus dėka daugėja
naujos katalikų kartos žmonių, kuriai rūpi socialiniai dalykai ir įsipareigojimas
tikėjimui. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |