Popiežiaus audiencija Romos kolegijų studentams

Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko kelių dešimčių Romos kolegijų studentais – seminaristais ir kunigais, gilinančiais teologijos, filosofijos, kanonų teisės ir kitų bažnytinių disciplinų studijas. Šiam susitikimui popiežius Pranciškus neturėjo iš anksto parengtos kalbos. Susitikimas vyko dialogo forma; popiežius atsakė į penkis studentų klausimus.

Pirmasis į popiežių kreipėsi seminaristas iš Prancūzijos: kai būti kunigu dabartiniais laikais, kaip dabartinės Europos sąlygomis derinti buvimo mokiniu suvokimą su misionieriaus pašaukimu? Pasak popiežiaus, reikia nuolankumo ir drąsos. Kunigas visada turi save suvokti kai žmonių bendrakeleivį; turi visada būti kelyje, visada su žmonėmis, visada jiems artimas. Tačiau kartu reikia ir nuolankiai leistis būti kitų palydimam.

Kiekvienas kunigas turi skaityti laiko ženklus, turi lavinti dvasinį įžvalgumą, kad sugebėtų greitai ir tiksliai atpažinti kas yra gera ir kas ne, sakė popiežius  atsakydamas į seminaristo iš Sudano klausimą, kuriame ir buvo paliesta to kas vyksta aplink mus ir kas dedasi mumyse įžvelgimo ir atpažinimo tema. Tikram dvasiniam įžvalgumui reikalingi du pagrindiniai dalykai, sakė Pranciškus, - malda Dievo akivaizdoje ir kito kunigo, dvasinio vadovo, turinčio daugiau patirties patarimai ir pagalba.

Kunigas iš Meksikos klausė popiežių ko reikia, kad kunigas nesusvyruotų savo tarnystėje, kad visą gyvenimą būtų ištikimas pašaukimui. Kunigų formacijoje visada deramą dėmesį reikia skirti žmogiškajai brandai, sakė Pranciškus. Kunigas yra normalus žmogus, sugebantis džiaugtis kartu su kitais, mokantis paguosti kenčiantį, įsijausti į jo skausmą. Kunigas turi būti tėvas, ne sakralinis funkcionierius ar Dievo įdarbintas tarnautojas. Broliškas ir tėviškas santykis su kitais padės ir pačiam kunigui džiugiai gyventi savo pašaukimą.

Diakonas iš JAV, sakė, kad vienuolijoms priklausantys kunigai turi savo steigėjų dvasinį palikimą, jų charizmą, o kuo turėtų vadovautis dieceziniai kunigai? Popiežius atsakė, kad ta charizma vadinasi „dieceziškumas“, o tai reiškia, kad vyskupijoje inkardinuotas kunigas turi palaikyti ryšį su savo vyskupu kai su tėvu, su kunigais kaip su broliais kunigais, su parapijos žmonėmis kaip dvasiniais vaikais.

Paskutinį klausimą – apie nuolatinį ugdymą – popiežiui uždavė kunigas iš Filipinų. Iš tiesų kunigo ugdymas nesibaigia seminarijoje, bet trunka visą gyvenimą. Nuolatinė formacija, sakė popiežius, neturi ribotis tik žinių atnaujinimu, bet turi taip pat apimti žmogiškąjį, kultūrinį ugdymą, o tuo pačiu ir žvilgsnį į save, savo silpnų vietų atpažinimą ir taisymą.

Penktadienį vykusiame susitikime su popiežiumi dalyvavo ir keli kunigai studentai, atstovavę Romos Popiežiškajai Šventojo Kazimiero lietuvių kolegijai. Lietuvių kolegija šiemet minės 70 metų sukaktį nuo įsikūrimo. Šiuo metu ji turi dvylika studentų – šešis iš Lietuvos, tris iš Latvijos ir tris iš Indijos. Kolegijos rektorius – Kauno arkivyskupijos kunigas Audrius Arštikaitis. (Vatikano radijas)