Pranciškus šv. Pijaus iš Pietrelčinos gimtinėje: čia jis išmoko melstis

Anksti šeštadienio ryte popiežius Pranciškus pradėjo savo piligrimystę pietinėje Italijos dalyje, minint visame pasaulyje žinomo kapucino šventojo, t. Pijaus (1887 - 1968) stigmų pasirodymo šimtmetį (1918) ir jo mirties penkiasdešimtmetį. Popiežiaus kelionė susidėjo iš dviejų dalių. Pirmiausia Pranciškus nuvyko į Pietrelčiną, į Francesco Forgione, būsimo t. Pijaus gimtinę, Benevento arkivyskupijoje, o po to į San Giovanni Rodondo miestelį, Apulijoje, kuriame šventasis praleido didžiumą savo gyvenimo. Šis miestelis, už pusantro šimto kilometrų į šiaurės rytus nuo t. Pijaus gimtinės, netoli Adrijos jūros, priklauso Manfredonijos – Vieste – San Giovanni Rotondo arkivyskupijai.

T. Pijaus gimtinėje popiežius Pranciškus praleido gerą valandą: tik atvykęs aplankė koplytėlę, kurioje yra guobos medžio kamieno dalis. Būtent prie šio medžio 1918 m. rugsėjo 20 d., meldžiantis po šv. Mišių, t. Pijaus kūne atsivėrė stigmos – Kristaus kančios žaizdos, kurios išliko iki pat mirties.

Popiežius taip pat susitiko su arkivyskupijos ganytojais, kapucinų bendruomene, su vietinės valdžios atstovais, pasveikino susirinkusius tikinčiuosius, pasidalindamas keliomis mintimis.

Džiaugiuosi atvykęs į vietą, kurioje, - kalbėjo popiežius, - Francesco Forgione gimė ir pradėjo savo ilgą ir vaisingą žmogišką bei dvasinę kelionę. Šioje bendruomenėje jis sutvirtino savo žmogiškumą, išmoko melstis ir atpažinti vargšuose Viešpaties kūną, kol subrendo Kristaus sekime ir pasiprašė priimamas tarp Mažųjų Brolių Kapucinų, tokiu būdu tapdamas broliu Pijumi iš Pietrelčinos. Čia jis išmoko justi motinystę Bažnyčios, kurios atsidavęs sūnus visada buvo, nepaisant visų jos problemų, jos narių nuodėmių. Čia giliai mąstė slėpinį Dievo, kuris mus tiek pamilo, kad pats save už mus atidavė.  

Popiežius Pranciškus priminė kelias ištraukas iš šv. Pijaus laiškų, parašytų 1911 metais ir vėliau, jam sugrįžus į gimtinę dėl sveikatos motyvų – antiobiotikų dar nebuvo, buvo gydomasi namų, šeimos aplinkoje. Tai nebuvo lengvas periodas. Jis išgyveno didelę vidinę kovą, jautėsi puolamas demono, bijojo suklupti. Ir tik su nedaugeliu, gimtinėje ar laiškais, galėjo apie tai pasidalinti.

Nuolatinė malda ir pasitikėjimas Viešpačiu buvo gyvybinė limfa, kuri jam padėjo atsilaikyti. „Visi bjaurūs vaiduokliai, kurias demonas žadina mano prote, išnyksta, kai patikiu save Jėzaus rankoms“, citavo šiuos ir kitus šv. Pijaus žodžius popiežius Pranciškus, pridurdamas: „čia telpa visa teologija. Turi problemą, sergi, liūdi – patikėk save Jėzaus rankoms“. Šv. Mišių šventimas buvo dvasinė Tėvo Pijaus kiekvienos dienos širdis ir pilnatvė, šiuo periodu jis pasiekė didelę vienybę su Viešpačiu ir, dar anksčiau už stigmas, gavo mistinių dovanų.

Brangūs broliai ir seserys iš Pietrelčinos ir Benevento vyskupijos, - sakė Pranciškus, - jūs iškeliate šventąjį Pijų tarp gražiausių ir šviesiausių savo tautos figūrų. Šis nuolankus brolis kapucinas nustebino pasaulį savo gyvenimu, atiduotu maldai, kantriam brolių išklausymui, ant jų kančių užpilant Kristaus meilės balzamo. Pagal jo herojišką pavyzdį ir dorybes, tapkite ir jūs Jėzaus meilės silpniesiems įrankiais. Tuo pat metu, mąstydami apie jo besąlygišką ištikimybę Bažnyčiai, liudykite bendrystę, nes tik bendrystė kuria ir ugdo.

Ir ten, kur pykstamasi ir ginčijamasi, pasak popiežiaus, neaugama ir nekuriama. Visas laikas ir visos jėgos atiduodamos vaidijimuisi. Todėl verta prikąsti liežuvį, net jei ir sutintų.   

Šventasis Tėvas palinkėjo savo klausytojams, kad jų žymiojo bendrapiliečio gyvenimas ir mokymas padėtų priimti ir spręsti dabarties iššūkius – darbo trūkumą, miestelių tuštėjimą, gyventojų senėjimą; kad šventojo krikščioniškas liudijimas skatintų gailestingumo darbams; kad kiekvienas su Dievo Motinos užtarimu džiugiai eitų šventumo keliu.

Iš Pietrelčinos popiežius sraigtasparniu išvyko į San Giovanni Rotondo, vieną iš didžiausių piligrimų centrų Italijoje. Čia numatytas didelės, šv. Tėvo Pijaus dėka atsiradusios ligoninės, pavadintos „Kančių palengvinimo namais“, aplankymas; malda Šventosios Malonių Marijos šventovėje, prie Tėvo Pijaus kūno. Galiausiai šventosios Mišios priešais pačiam šventajam Pijui iš Pietrelčinos dedikuotos bažnyčios esančioje aikštėje, kuriose laukiama keliasdešimties tūkstančių tikinčiųjų. (Vatikano radijas)