Pokalbis su priešsinodinio jaunimo susitikimo dalyviais iš Lietuvos

Sekmadienį popiežiaus aukotose Mišiose, kuriomis buvo pradėta Didžioji savaitė, o kartu ir vyskupijų mastu paminėta šių metų Pasaulinė jaunimo diena, dalyvavo ir jaunimo atstovai, susirinkę į visą praėjusią savaitę Romoje vykusį priešsinodinį susitikimą. Šeštadienį buvo paskelbtas jį apibendrinantis dokumentas, kurio išvadomis bus remiamasi sudarant šių metų rudenį Vatikane vyksiančio jaunimo reikalams skirto Vyskupų Sinodo programą. Tarp trijų šimtų susitikimo dalyvių buvo ir du Bažnyčios Lietuvoje atstovai – Gintarė Dragūnaitė iš Vilniaus ir kun. Ramūnas Norkus iš Telšių.

Su jais kalbamės sekmadienį, vos pasibaigus popiežiaus aukotoms Verbų sekmadienio Mišioms.

Kun. Ramūnas Norkus: Tikslas buvo paruošti dokumentą popiežiui ir Sinodo tėvams apie tai, ko jaunimas tikisi iš Bažnyčios, kokie lūkesčiai, kur yra stipriosios vietos, kur yra silpnosios vietos, kur dar reikėtų padirbėti. Mes buvome suskirstyti į kalbines grupes – anglų, ispanų, prancūzų ir italų. Grupių buvo dvidešimt. Dar šešias grupes sudarė prisijungusieji per internetą ir taip dalyvaudami simpoziume. Tose grupėse buvome jaunimas iš įvairių pasaulio šalių ir iš įvairių realybių. Buvo ir netikinčių, nekrikštytų; buvo liuteronų, musulmonų, budistas. Mano grupėje buvo jaunimo iš įvairių Bažnyčios judėjimų, Neokatechumenų kelio, iš Comunione e Liberazione. Kiekvienas davė savo įnašą. Jaunimas liudijo, kad jiems reikia bendruomenės, kurioje jie galėtų  būti, kurioje galėtų kalbėti, kurioje galėtų būti išgirsti.

Gintarė Dragūnaitė: Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centre dirbu jau trejus metus ir kai susitinku su jaunimu, minčių būna visokiausių. Dar prieš šį priešsinodinį susitikimą buvo atlikta apklausa, kurioje buvo užduoti klausimai jaunimui ką jie norėtų galbūt keisti Bažnyčioje, kas jiems patinka, kas nepatinka. Iš tiesų, minčių buvo visokiausių. Man atrodo, kad priešsinodinio dokumento baigiamasis dokumentas labai atitinka tą realybę. Iš tiesų jaunimas yra susiskirstęs, sakykime, dviem frontais: vieniems labai priimtinas ir mylimas Bažnyčios mokymas, o kiti galbūt norėtų kai ką pakeisti, pataisyti, papildyti...

Kun. Ramūnas Norkus: Popiežius, atidarydamas šitą simpoziumą, šį mūsų susirinkimą, pasakė: jūs, jaunime, būkite drąsūs. Kibkitės į šaknis, į mūsų tradicija arba į senuosius tėvas, kibkitės į šaknis ir būkite laisvi skrydžiui, kurkite, sakykite iš širdies. Ir kada jaunimas kalba iš širdies, jie sako: mes mylime Bažnyčią, mums reikia Švenčiausiojo Sakramento adoracijos, mums reikia Jaunimo dienų, mums reikia, kad ir tos pačios išpažinties. Tik tai jie visi sako: mes kai kurių dalykų nesuprantame, kai kurie sakramentai mums nebuvo išaiškinti, nežinome kaip gyventi toliau pagal tuos sakramentus. Daug kas liudijo, kad turi daug įvairiausių klausimų savo pašaukimo kelyje ir neturi į ką kreiptis. Arba nedrįsta kreiptis. Arba kai kreipiasi, žmonės, atsakingi už jaunimą, pasako kartais: neturiu laiko, negaliu tavęs palydėti. Daug kartų buvo paminėtos tokios skaudžios vietos ir kunigų atžvilgiu, ir mokyklose tikybą dėstančių mokytojų atžvilgiu, ir tų žmonių, kurie būna su jaunimu įvairiausiose realybėse. Jaunimas norėtų, kad jie būtų labiau atviri, priimtini, kad draugautų, ne tiek, kad kažką moksliškai pasakytų, bet būtų šalia. Tuo pačiu nori, kad pasakytų tiesą ir tai kas yra tikėjimo esmė, o ne vien gražūs pasakojimai.

- Be bendrųjų posėdžių ir darbo kalbinėse grupėse, buvo ir du stiprūs šį susitikimą atidarę ir uždarę momentai – popiežiaus apsilankymas posėdžių salėje pirmadienį ir dabar jūsų dalyvavimas Verbų sekmadienio ir Pasaulio jaunimo dienos Mišiose.

Gintarė Dragūnaitė: Per visą savaitę iš tiesų daug visko vyko. Dabar, žvelgiant atgal, atrodo - oho! – kaip ilgai viskas vyko ir kiek įvyko. Turėjome susitikimą su popiežiumi. Man asmeniškai tai buvo staigmena, nes aš nepamačiau programoje, kad atvykus į Romą jau tą pačią dieną vyks susitikimą su popiežiumi. Vos tik atvykau iš oro uosto, mane pasitiko ir sako: palikit čia daiktus, bėkit, popiežius jau kalba. Bėkit paklausyti, daiktai čionai palauks. Aš tik įeinu į salė ir popiežius iš karto prieš mane. Tai tikrai buvo didelė staigmena, kuri labai nudžiugino. O labiausiai nudžiugino pats popiežiaus elgesys, kaip jisai klauso, kaip jisai bando įsiklausyti į tai, ką jaunimas kalba. Nemažai renginių vyko toje  didžiojoje posėdžių salėje, kur vyko plenarinės asamblėjos. Nemažai darbo vyko darbo grupelėse, kurios vyko įvairiose erdvėse tame pačiame pastate. Taip pat šeštadienį turėjome ekskursiją rezidencijoje, kurioje anksčiau popiežius vasarodavo, o sekmadienį šventėme Šventąsias Mišias Šv. Petro aikštėje kartu su daugybe žmonių. Man asmeniškai tai buvo labai didelis įspūdis, nes pirmą kartą esu Romoje ir pirmą kartą dalyvavau tokiose Šventosiose Mišiose. Jaunimui atvykusiam iš pasaulio teko nešti palmių šakeles ir dalyvauti procesijoje. Tai buvo tikrai labai džiaugsmingas momentas kai skambant „Osana!“ eini su palmės šakele ir tiesi popiežiui kelią.

- Dabar visas tas patirtis ir žinias parsivežate į Lietuvą...

Kun. Ramūnas Norkus: Balandžio 13 d. Kaune vyks jaunimo sielovados forumas, kuriame dalinsimės mintimis iš šito priešsinodnio susirinkimo. Bus mūsų užduotis šitas mintis ir visą dvasią perteikti Lietuvos jaunimo centrams ir jaunimo atstovams, kurie susirinks Kaune į forumą. Po to visa tai nuvilnys į vyskupijas.

- Įdomus sutapimas, kad kai iki jaunimui skirto Vyskupų Sinodo bus jau likusios tik kelios savaitės, popiežius bus Lietuvoje ir rugsėjo 22 d. susitiks su Lietuvos jaunimu...

Gintarė Dragūnaitė: Taip, yra numatyta programoje, kad popiežius susitiks su jaunimu. Dar viskas tik ruošiame, derinama. Tikimės, kad Vilniuje susirinks labai daug jaunimo džiaugtis ir švęsti gyvenimą kartą su popiežiumi.

- Labai ačiū.