Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Romos rabino velykiniai sveikinimai popiežiui ir popiežiaus – rabinui

Popiežius Pranciškus Romos sinagogoje 2016 m. - OSS_ROM

2018/03/29 16:10

Romos Vyriausiasis rabinas Riccardo Di Segni pasveikino popiežių Pranciškų Velykų švenčių proga. Popiežius Pranciškus, savo ruožtu, pasiuntė sveikinimą Romos žydų bendruomenei, besiruošiančiai šiomis dienomis švęsti žydų Velykas – Peisacho šventę.

„Artėjant Velykų šventėms, kurių datos šiemet sutampa, malonėkite priimti nuoširdžius ramybės, džiaugsmo ir taikos linkėjimus“, - sakoma trumpame rabino laiške.

„Artėjant Peisacho šventei, - atrašė popiežius rabinui, - trokštu nuoširdžiai ir broliškai pasveikinti jus ir Romos žydų bendruomenę. Visagalis maloningai telaimina ir telydi mylimą žydų tautą. Meldžiuosi už jus ir prašau, kad ir jūs melstumėtės už mane. Aukščiausiasis tesuteikia mums malonę brandinti mūsų tarpusavio bičiulystę ir kartu liudyti taiką ir santarvę“, rašo popiežius ir savo trumpą laišką baigia hebrajiškai: chag sameach (geros šventės)!

Šiemet sutampa žydų Peisacho ir Vakarų krikščionių Velykų datos

Kristaus kančia, mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas prieš du tūkstančius metų įvyko hebrajiškos Peisacho šventės kontekste. Dėl to ir krikščioniškos Velykos švenčiamos naudojant tą pačią laiko skaičiavimo sistemą, kuri naudojama švenčiant hebrajišką Peisacho šventę. Vis dėlto, šių švenčių data ne visada sutampa, nes žydai laikosi senojo mėnulio kalendoriaus, o krikščionys gana greit perėjo prie Romos imperijoje galiojusio saulės metų kalendoriaus, Velykų datos nustatymui pasilaikydami ir žydų tradicijos elementus. Vėliau dar atsirado skirtumas tarp dviejų krikščionijoje naudojamų – Julijaus ir Grigaliaus kalendorių. Tad galiausiai, dažnai būna taip, kad žydai savo Peisachą švenčia vienu metu, katalikai Velykas - kitu, o Rytų krikščionys - dar kitu. Ir šios datos kartais būna viena nuo kitos nutolusios po kelias savaites.

Šiemet žydų Peisacho šventė prasideda penktadienio, balandžio 30-osios, vakarą. Mes, katalikai, kartu su visais kitais Vakarų krikščionimis ir kai kuriomis Rytų Bažnyčiomis Velykas švęsime balandžio 1-ąją, o dauguma kitų Rytų Bažnyčių – po savaitės, balandžio 8-ąją.

Apie Romos žydų bendruomenę

Romos žydų bendruomenė yra viena seniausių pasaulyje diasporos bendruomenių. Pirmieji žydų pirkliai ir amatininkai Romos mieste įsikūrė apie 140 m. prieš Kristų, o Romos imperijos klestėjimo laikais, tarp pirmojo ir antrojo amžiaus po Kristaus, apie milijoną gyventojų turėjusioje imperijos sostinėje, žydų skaičius siekė 40 tūkstančių.

Romos žydų bendruomenė nuo seno istoriniais ryšiais susijusi su krikščionimis. Pirmieji Romos krikščionys buvo žydai, įtikėję Kristų. Apaštalo Pauliaus laiške romiečiams minima net keliolika vardų. Laiško pabaigoje Paulius sveikina Priską ir Akvilą, Epenetą, Mariją, Androniką, Juniją, Amplijatą ir dar daugelį kitų, kurie, kilę iš Romoje gyvenusių žydų pirklių ir amatininkų, įtikėję Kristų, sudarė pirmąjį Romos krikščioniškos bendruomenės branduolį. Vėliau, įsitvirtinus krikščionybei, žydų bendruomenė neišnyko. Žydų ir krikščionių santykiai amžiams bėgant, tiesa, klostėsi įvairiai: ne visada buvo geri ir teisingi, būta netolerancijos ir diskriminacijos, bet antra vertus – popiežiaus mieste žydai nebuvo persekiojami, kaip tuo pat metu kitur Europoje.

Romos žydų bendruomenė, savo istorine kilme ir religinėmis apeigomis, skiriasi nuo dviejų pagrindinių žydų diasporos tradicijų – sefardų ir aškenazių. Romos bendruomenė savęs netapatina nei su sefardais, nei su aškenaziais, bet save vadina tiesiog Romos broliais. Vėlesniais laikais Romoje apsigyveno taip pat ir iš kitų kraštų atvykusių žydų, visų pirma sefardų iš Ispanijos ir iš Šiaurės Afrikos. Buvusio geto teritorijoje stovinti didžioji sinagoga, pastatyta jau suvienytos Italijos laikais, 1904 m. Šią sinagogą 1986 m. aplankė popiežiui Jonas Paulius II, 2010 m. – Benediktas XVI, o 2016 m. – ir popiežius Pranciškus.

2018/03/29 16:10