2018-04-07 10:36:00

Popiežius priėmė atsivertusio kunigo įsteigtos brolijos narius


Šeštadienio ryte popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė per trisdešimt Prado kunigų asociacijos narių, jų piligrimystės Romoje metu. Ši brolija tęsia palaimintojo kun. Antoine Chevrier (1826 - 1879) darbą. T. Chevrier gyveno ir darbavosi Prancūzijos miesto Liono periferijose.

Seminarijon įstojęs septyniolikos metų amžiaus, kunigystės šventimus Antoine Chevrier gavo būdamas 24-erių. Jis gavo parapijos vikaro pareigas vienoje Liono pakraščio parapijoje, kurioje buvo daug darbininkų.

Jo biografijoje lemiamos buvo 1856 metų Kalėdos, kai jis, jau trisdešimtmetis, maldoje mąstydamas apie Įsikūnijimo slėpinį, išgyveno tikrą vidinį atsivertimą ir tuo pat metu pasiryžimą pradėti naują gyvenimo kelią. Dėl savo diskretaus būdo jis tuo nesigyrė, tačiau apie tai užsiminė keliems artimiems žmonėms, žodžiu ar laiškuose. „Tai Kalėdų naktį mąstydamas apie mūsų Viešpaties neturtą ir nusilenkimą iki žmonių apsisprendžiau viską palikti ir gyventi kiek įmanoma neturtingiau“, parašė jie viename laiške. „Tai Įsikūnijimo slėpinys mane atvertė“, pridūrė kitame. Jei Viešpats tiek padarė, tiek atsisakė dėl žmonių, dėl nusidėjėlių,  kad juos išgelbėtų, ką galiu padaryti aš, klausė savęs jaunas kunigas.

Tačiau kelias nuo žodžių iki darbų dažnai nėra toks paprastas ir greitas. Antoine Chevrier ieškojo savo kelio taip pat pasikliaudamas Jean-Marie Vianney patarimais, šiandien vadinamu tiesiog šventuoju Arso klebonu. 1860 metais Liono priemiestyje visas santaupas skyrė buvusios šokių salės, ne itin geros reputacijos, įsigijimui ir, gavęs vyresniųjų leidimą, čia įrengė koplyčią bei pradėjo katechezės ir artimo meilės iniciatyvas, skirtas patiems neturtingiausiems, ne vien pinigais, bet ir kultūra bei tikėjimu. Darbavosi savęs netaupydamas, sakydamas, kad geriau mirs dešimt metų anksčiau darbuodamasis dėl Dievo ir vargšų, nei gyvens dešimt metų ilgiau nedarydamas nieko. Daug dėmesio skyrė vaikams ir paaugliams, iš gatvės ar iš šeimų, kurios jais negalėjo pasirūpinti, be menkiausio išsilavinimo. Kai vėliau tarp jų subrendo keli kunigiški pašaukimai, t. Chevrier vizijoje jie turėjo būti „vargšai kunigai vargšų tarnystėje“. Jo įsigyta šokių salė buvo vadinama „le Prado“. Šis pavadinimas prigijo ir kunigų, pasauliečių, vienuolių asociacijoms, kurios seka t. Chevrier pėdomis ir gyvenimo būdu, vėlesniais dešimtmečiais įtakojusiu ir „kunigų darbininkų“ atsiradimą Prancūzijoje. 1986 t. Antoine Chevrier paskelbtas palaimintuoju. 

Šis susitikimas, - kalbėjo popiežius Pranciškus audiencijos dalyviams, - man leidžia kartu su jumis padėkoti Viešpačiui už kelią, kuris nueitas nuo tada, kai jūsų palaimintasis steigėjas, sukrėstas didžiausių savo laiko neturtėlių sąlygų, apsisprendė tapti jiems artimu, kad galėtų pažinti ir mylėti Jėzų Kristų.  Nuo tada daigas nuostabiai išaugo: šiandien jūs esate graži kunigų, vienuolių, pasišventusių moterų, pasauliečių šeima, įvairiose šalyse, kuriuose gyvena neturtėliu tarp neturtėlių tapusio  Jėzaus meilė ir apaštalavimo uolumas.

Ir mūsų epocha, taip pat, pažįsta neturtą, seną ir naują, materialų ir dvasinį. Daug aplink mus tų, kurie patiria kančią, žaizdas, visų pobūdžių skurdą ir nerimą. Dažnai jie yra toli nuo Bažnyčios ir visiškai nepažįsta Evangelijos džiaugsmo ir paguodos. Misija tarp jų yra milžiniška ir Motina Bažnyčia džiaugiasi, kad gali kliautis t. Chevrier mokiniais, - sakė Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.