2018-04-12 10:01:00

Ritualinių žmogžudysčių drama Afrikoje


Kovo pabaigoje į gatves manifestuoti išėję šimtai Yopougono šv. Mato Kalembos parapijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos faktinės sostinės Abidžano priemiestyje, nariai dar kartą priminė skaudžią ritualinių nusikaltimų dramą ir beprotystę.

Po ramybės laikotarpio parapijos teritorijoje vėl dingo keli vaikai, kurie, neabejojama, buvo panaudoti raganiškuose ritualuose. Trys kūneliai buvo surasti. Vienas iš jų buvo keturmečio berniuko Traoré Aboubacar Sidick, dar vadinto '' Bouba'', nužudyto vasario pabaigoje Abidžano periferijoje. Buvo suimtas ir kaltininkas, 27 metų papuošalų pardavėjas, kuris policijai paaiškino savo motyvą – viltį „labai praturtėti“, kaip jam buvo pažadėjęs raganius, pamokęs ritualo.

Pranešimų apie ritualines žmogžudystes Gabone, Konge, Kamerūne, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Tanzanijoje, Ugandoje ir kitose valstybėse skaičius kasmet svyruoja nuo dešimčių iki šimtų. Pavyzdžiui, nedideliame Gabone, kuris Afrikos kontekste yra stabili ir pasiturinti valstybė, su veikiančia teisėsauga, 2016-aisiais užregistruota bent 60 ritualinių nusikaltimų. Ką pasakyti apie kitas šalis, kuriose viešasis saugumas yra mažesnis. Ne visada, bet dažniausiai aukos būna vaikai. Dažnai taikomasi į kažkuo išsiskiriančius asmenis: albinosus, dvynius, maišyto kraujo, pigmėjus. Tai vienur, tai kitur policija suranda taip vadinamas „vaikų gamyklas“: dešimtis moterų, kurių įsčiose augantys vaikai yra skirti „pardavimui“. Geriausiu atveju įvaikinimo tikslams, blogiausiu – prekybai organams ir ritualiniams nusikaltimams. O šie dažnai neapsiriboja greitu gyvybės atėmimu, tačiau įvykdomi laikantis barbariškos procedūros.

Tokių nusikaltimų motyvas dažniausiai yra nevaldomas galios ir turto troškimas, to siekis bet kokia kaina. Jie taip pat vykdomi manant, kad pagerins sveikatą, lytinį gyvenimą. Neretai tokių nusikaltimų užsakovais tampa tie, kurie jau yra turtingesni ar galingesni už kaimynus: raganiaus ritualai ir mokestis nusikaltėliams už aukos pagrobimą gali siekti nuo šimtų iki poros tūkstančių  dolerių, kuriais disponuoja retas. Ne atsitiktinumas, kad tokių nusikaltimų padaugėja prieš svarbias datas, pavyzdžiui, rinkimus. Nors tiek užsakovas, tiek raganius rizikuoja būti nulinčiuoti įpykusios minios, jei išaiškėtų jų tapatybės, to nepakanka sustabdyti ritualinių nusikaltimų užsakovus, ypač jei jie turi įtakos.

Katalikų Bažnyčia nuosekliai kovoja prieš šias kraupias praktikas ir prieš įsitikinimus, kurie jas grindžia: vyskupų konferencijų, vyskupijų ir parapijų lygiu. Abidžano parapijos akcija yra tik viena iš paskutinių ir viena iš daugelio. Didelis darbas atliekamas katalikiškose mokyklose, kuriose yra aiškinama kriminalinių nusikaltimų beprasmybė ir beprotybė, papiktinimas prieš Dievą ir asmens orumą.

Įvairiais klausimais katalikiškam dienraščiui “La Croix“ rašantis kunigas Donald Zagoré, misionierius afrikietis, savo balandžio 6 dienos komentarui, konstatuodamas kruvinų nusikaltimų padaugėjimą Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje ar Senegale, suteikė tokią antraštę: „Kriminaliniai nusikaltimai. Ar mes išėjome iš proto?“.

„Kokia turi būti socialinė degradacija, kad norima tapti turtingu praliejant nekaltųjų kraują“, o ne savo darbu? Kokia yra visuomenė, kurioje turtas yra aukų reikalaujantis stabas? Kokia gali būti ateities viltis, kai yra aukojamas vaikas, tos vilties įsikūnijimas? – klausia jis.

Kita vertus, sąžinių nužmogėjimas yra susietas su gyvenimo sąlygų nežmoniškumu. Daug žmonių išgyveno visų rūšių baisybes, išnaudojimą, piktnaudžiavimus, karo konfliktus, apleidimą. Daug negavo išsilavinimo ar galimybės sąžiningai dirbti. Visuomenės, politinių ir religinių jėgų sąjunga gali ir turi keisti tokią būklę, rašo apžvalgininkas. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.