Popiežius Pranciškus: Nėra šventumo be maldos

Twitterio tinkle paskelbta žinute popiežius Pranciškus priminė maldos ir šventumo sąsajas. „Šventasis, - sakoma popiežiaus žinutėje, - tai maldos dvasios žmogus, trokštantis bendrauti su Dievu. Nėra šventumo be maldos“. Šiuos žodžius popiežius paėmė iš praėjusį pirmadienį paskelbto savo apaštališkojo paraginimo “Gaudete et exsultate” (“Būkite linksmi ir džiūgaukite”) ketvirtojo skyriaus, kuriame gana daug dėmesio skiriama maldai kaip esminiam šventumo keliu einančio žmogaus gyvenimo elementui.

Nors atrodo savaime suprantama, vis dėlto noriu priminti, rašo popiežius, kad šventumas reiškia ir nuolatinį atvirumą transcendencijai, kuris išreiškiamas malda ir adoravimu. Šventasis tai maldos dvasios žmogus, trokštantis bendrauti su Dievu. Jis dūsta uždarame šio pasaulio imanentiškume, stengdamasis ir aukodamasis jis veržiasi į Dievą, išeina iš savęs Jį šlovindamas, praplečia savo akiračius kontempliuodamas Viešpatį. Netikiu, kad galėtų būti įmanomas šventumas be maldos.

Popiežius primena šv. Kryžiaus Jono patarimą visada atsiminti, kad esame Dievo akivaizdoje, su šiuo tikrumu širdyje dirbti visus kasdieninius darbus. Ar valgytum, ar gertum, ar kalbėtumeisi su žmonėmis, ar ką kita darytum, visada trokšk Dievo, mylėk jį širdimi. Tačiau kartu reikalingos ir tik Dievui skirtos akimirkos, tik jam skirtos vienatvės valandėlės. Pasak šv. Teresės Avilietės, malda tai „intymi draugystė, tai dažnas buvimas vienu du su Tuo, kuris mus myli“. Norėčiau pabrėžti, rašo popiežius, kad tokios akimirkos skirtos ne tik išrinktųjų mažumai, bet visiems. Pasitikėjimo kupina malda tai širdies atvėrimas Dievui, tai visų kitų balsų nutildymas, kad išgirstume tyloje skambanti mielą Viešpaties balsą. Būtent tokioje tyloje, padedant Šventajai Dvasiai, įmanoma atpažinti šventumo kelią, kurį Viešpats mums nori pasiūlyti. Visiems mokiniams reikalingas toks buvimas su Mokytoju, toks įsiklausymas. Kitaip mūsų žodžiai bus ne kas kita kaip nereikalingai keliamas triukšmas. (plg. GE 147-150)