2018-04-16 16:14:00

Antilų vyskupų vizitas Ad limina


Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su Antilų Vyskupų konferencijos nariais, pradėjusiais vizitą „Ad limina apostolorum“. Šiai bendrai vyskupų konferencijai priklauso ganytojai, vadovaujantys katalikų bendruomenėms visame Antilų salyne – trylikoje nepriklausomų valstybių, trijuose Prancūzijos užjūrio departamentuose, trijose Olandijos autonominėse teritorijose ir šešios Didžiosios Britanijos kolonijose. Antilų salų katalikų ganytojams popiežius skyrė didelę dalį pirmadienio ryto. Kaip paprastai tokiomis progomis, vyskupai informavo popiežių apie padėtį savo vadovaujamose vietinėse Bažnyčiose; popiežius atsakė į jų klausimus, davė patarimų.

Socialinė, kultūrinė ir ekonominė šių mažų valstybių ir teritorijų padėtis labai įvairi; labai skirtinga ir konfesinė sudėtis. Mažiausiose gyventojų skaičius siekia tik po keliolika tūkstančių, didžiausiose – po kelis šimtus tūkstančių ir tik vienoje siekia pusantro milijono. Pirmieji europiečiai šias salas pasiekė netrukus po Amerikos atradimo, kai kurias salas atradęs pats Kristupas Kolumbas. Taip pat ir pirmieji kai kurių salų kolonizatoriai buvo ispanai, vėliau priversi jas užleisti anglams. Į kai kurias šių salų buvo atkeldinta daug vergų iš Afrikos. Kai kuriose salose, jų palikuonys sudaro gyventojų daugumą. Šių teritorijų evangelizavimo pirmieji bandymai siekia kolonizacijos pradžią, tačiau normaliai veikiančios krikščionių bendruomenės su savo struktūromis ir ganytojais atsirado žymiai vėliau. kai kurios vyskupijos įkurtos devynioliktajame amžiuje, dauguma – jau dvidešimtajame.

Buvusiose Prancūzijos kolonijose arba ir šiandien Prancūzijai prikalančiose teritorijose katalikų bendruomenės yra didesnės, kai kur viršija 70 ar siekia net apie 80 procentų; britų ir olandų kolonijose katalikų mažiau, kai kur nesiekia nė trijų procentų. Į kultūrinius ir konfesinius viso regiono kriterijus buvo atsižvelgta sudarant bažnytines provincijas – keturiose provincijose vyrauja anglų kalba, vienoje – prancūzų. Willemstando vyskupija, priklausanti vienai iš anglakalbių provincijų, apima Olandijai priklausančias salas, tad ir jų gyventojai katalikai meldžiasi olandų kalba.  Iš viso Antilų salyne yra 19 vyskupijų ir arkivyskupijų bei dvi misijos sui iuris.

Pagrindinės problemos, su kuriomis šiandien susiduriama katalikų sielovadoje, yra bendros visoms regiono šalims ir teritorijoms. Pastaraisiais dešimtmečiais gana toli pažengė sekuliarizacija, kuri palietė pirmiausia šeimų vertybes ir jaunimo pasaulėvaizdį. Su tuo savaime susijusi ir pašaukimų į kunigus ir pašvęstąjį gyvenimą krizė bei sielovados darbininkų skaičiaus mažėjimas. Nemaža dalis gyventojų skursta, neturi darbo, nėra gavę išsilavinimo, kas savo ruožtu skatina jaunimo nusikalstamumą ir smurtą namuose. Rimta Antilų šalių ir teritorijų problema yra valdininkų korupcija.

Katalikų Bažnyčia savo bendruomenių ir visuomenių problemas gerai supranta, nors ne visada turi pakankami jėgų, kad galėtų veiksmingiau prisidėti prie jų sprendimo. Antilų sielovados klausimai buvo įtraukti į 2007 m. paskelbtą vadinamąjį „Aparesidos dokumentą“ – viso žemyno evangelizavimo programą naujojo tūkstantmečio pradžiai. Vienas labiausiai prie jo kūrimo prisidėjusių ganytojų buvo tuometinis Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio – popiežius Pranciškus. Antilų salyne, skirtingose salose ir teritorijose, net šešis kartus yra lankęsis popiežius Jonas Paulius II.








All the contents on this site are copyrighted ©.